Viktoras Bergas dar 1947- aisiais paskirtas Medžioklės ūkio valdybos viršininku. Jis iškart pradėjo kurti apribojimus retų gyvūnų ir paukščių medžioklės trukmei, buvo negailestingas brakonieriams. 1957 – ais metais pradėjo eiti Gamtos apsaugos komiteto pirmininko pareigas. 

Jo dėka 1959-aisiais Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Tarybų sąjungoje Gamtos apsaugos įstatymas, o 1960-aisiais įkuriama Gamtos apsaugos draugija, kūrėsi draustiniai, nacionaliniai parkai, atsirado Ventės Rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, įvairios gamtos tyrimų stotys visoje Lietuvoje. Visa tai – šio gamtosaugininko entuziazmo, optimizmo ir kryptingo darbo vaisiai.
Viktoras Bergas, 1967 m.
Kiekviena karta didino gimtos žemės grožį, garbino jį dainose ir raštuose. Tik, deja, daugiau garbino, negu didino.

Su juo daug bendravęs Juozas Stasinas prisimena, kaip iš žurnalistikos buvo pakviestas dirbti pas V. Bergą, nes šis ieškojo žmogaus viešiesiems ryšiams.

„Jis buvo įtrauktas į valstybinį gamtosaugos darbą ir visas atsidavė Lietuvos gamtai, Lietuvos žmonėms. Jis sakydavo: gamtosauga – tai kultūros dalis. Jei žmonių kultūra yra nepakankamame lygyje, tai vien tik prievartos priemonėmis daug nepasieksi. Reikia kelti žmonių ekologinę kultūrą. V. Bergas padarė man įspūdį. Jis nutiesė kelią gamtosaugai Lietuvoje. Visoje Tarybų Sąjunga Lietuva tuo pirmavo“, - kalbėjo J. Stasinas.

Lyg pritardami vyro žodžiams, tuo metu netoliese esančiuose medžiuose garsiai sučirškė kėkštai.

„Technokratija - tai konfliktas tarp visuomenės ir gamtos“

Pats gamtosaugininkas, jį pažinojusių žmonių teigimu, V. Bergui itin sunkūs buvo 1966- ieji metai, kai valdžia nusprendė prie Jurbarko statyti naftos perdirbimo gamyklą. Gamtos apsaugos komitetas tam itin priešinosi, akcentuodami galimą Nemuno taršą. Po ilgų ginčų gamyklą nuspręsta statyti Mažeikiuose.

„Kiekviena karta didino gimtos žemės grožį, garbino jį dainose ir raštuose. Tik, deja, daugiau garbino, negu didino /../ Technokratija – tai vienas pačių ryškiausių konfliktų tarp šio šimtmečio visuomenės ir gamtos. Technokratiją suprantu kaip vienašališką, neapgalvotą gamtos pertvarkymą, kurio rezultatas – užteršti vandenys, oras, nesveika aplinka ir kitokie gamtos nuskurdimo reiškiniai. O juk žemė būsimoms kartoms privalome palikti turtingesnę, negu radome,“ - taip rašė Viktoras Bergas žurnale „Mūsų gamta“ 1967-aisiais metais ir šie gamtosaugininko teiginiai išliko aktualūs ir šiandien.

V. Bergo mokiniai prisimena jį tarsi tėva: labai paprastą, humanišką, globėjišką. Be to -  sugebėjusį surasti puikius žmones - tegu ir neišsimokslinusius - gamtosaugininkų pareigoms eiti.

Bus įteikta V. Bergo premija

„Tas žmogus gyveno gamtosauga ir patriotizmu“, - pabrėžė jo mokinys Gediminas Tursa.

Memorialinę lentą kūrė skulptorius, medalininkas Stasys Makaraitis.

„Mes kažkaip gyvenime bėgam bėgam ir užmirštam sustoti, užmiršam apsidairyti aplink. O su gamta mes juk nuo ryto iki vakaro: su ja keliamės, su ja gulam. Su gerbiamu Viktoru Bergu man neteko bendrauti, tačiau kiek susipažinau su medžiaga apie jo darbus – tikrai įspūdingi darbai. Reikšminga įamžinti nusipelniusius žmones. Todėl kas dvejus metus yra įteikiama jo vardo premija. Ji bus įteikta ir šiandien, kol kas neišduosime, kam. O visus kviečiu toliau ginti ir kovoti už darnią aplinką“, - iškilmėse kalbėjo Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Šiandien bus įteikta ne tik Viktoro Bergo, tačiau ir ichtiologo J. Virbicko premija, apdovanoti aktyviausi aplinkos apsaugos darbuotojai bei įvairių aplinkosauginių iniciatyvų autoriai.