Tyrimo rezultatai rodo, kad viso per dieną Lietuvoje išmetama iki 11,2 tonos duonos. Be abejo, išmetame ne tik duoną – į šiukšlių dėžę dažnai iškeliauja ir dar daugiau įvairių maisto produktų.
Kas dėlto kaltas? Neteisingas mūsų apsipirkimas. Neplanuojame pirkinių, nepasidarome sąrašo, o kartais prekybos centre atsiduriame alkani, kaip vilkai.
Keletas patarimų, kad kuo mažiau maisto atsidurtų šiukšliadėžėse ir konteineriuose:
1. Apgalvokite, kiek maisto Jums reikia iš tikrųjų.
Dažnai vardan ramybės prisiperkame daug produktų. Geriau įsidėkime šiek tiek mažiau. Jei apims tinginys, surasime namuose pakaitalą reikalingui produktui arba nueisime į parduotuvę konkrečiai to produkto, kurio reikia. Ar žinote, kokį maisto produktą išmetame dažniausiai? Sąraše pirmauja duona, toliau obuoliai, bulvės, įvairiausios salotos, mėsa, žuvis, jogurtas, pienas.
2. Apsipirkti patartina kartą per savaitę. Savaitės eigoje atsargas papildant greitai gendančiais produktais. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę ir juo labiau – nepasiruošę, tuo didesnė tikimybė, jog išleisite daugiau ir įsigysite neplanuotų pirkinių.
3. Sena ir labai svarbi taisyklė – neikite į parduotuvę alkani. Šluosite nuo lentynų įvairius skanėstus, o namuose nežinosite, ką su jais daryti.
4. Kūrybingai panaudokite jau pradėjusius senti produktus: bananai patamsėjusia žieve puikiai tiks lietinių blynelių įdarui, pernokę pomidorai – troškiniams, padažams, sriuboms, sudžiūvusi duona gali būti iškepta arba paversta į trupinius paukščiukams ir t. t.
5.Jei paruošėte per daug maisto, neskubėkite jo išmesti. Dėkite į šaldiklį.
6. Apsipirkti pradėkite namuose. Pasidarykite sąrašą, kokių konkrečiai produktų Jums reikės. Galite susirašyti netgi kiekius.
7. Valgiaraščio sudarymas. Sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti bus lengviau, jei numatysite savaitės valgiaraštį. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra tikras iššūkis – „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti savaitės pabaigoje, jei net dėl vakarienės sunku apsispręsti". Galite pradėti nuo poros, vėliau – nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo. Tai itin veiksminga priemonė siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, nes galima suplanuoti vienos dienos galimų likučių panaudojimą kitos dienos racione.
8. Šaldytuvo patikrinimas. Pažiūrėkite, kokių produktai likę šaldytuve ir ką būtų galima pagaminti iš jų.
9. Vaikus ir drauges palikite namuose. Kam sunkiausia atsispirti? Taip, vaikams. Jie yra svarbus rinkos segmentas kiekvienam rinkodaros specialistui. Mažieji ne tik patys perka limonadą ir traškučius, bet ir daro įtaką tėvams, didindami neplanuotų pirkinių skaičių jų krepšeliuose. Vien dėl vaikų prekybos centruose kuriama tokia aplinka, kuri skatintų jų norą turėti tam tikrą prekę.
10. Stebėkite kainas ir kiekius. Prekybininkai kartais bando patraukti dėmesį mažesne kaina, tačiau ir kiekis būna mažesnis, pavyzdžiui pieno vietoj 1 litro būna 900 gramų, grietinės vietoj 200 g. – 180 g.
Kasdien pasaulyje į sąvartynus iškeliauja tonos maisto, kuriuose jie pūdami teršia gamtą, išskiria nuodingas dujas, atliekos keliauja į gruntinius vandenius, kurį geria gyvūnai, juo laistomi augalai. Apsisukęs ratas grįžta ant mūsų stalo. Linkime būti atsakingu kiekvienam iš mūsų ir racionaliai apgalvoti savo pirkinių krepšelį.
