Elniai, turėdami puikią uoslę, aštrią regą, gerą klausą, sugeba išvengti susitikimo su žmogumi, net ir puikiai žinant jų maitinimosi vietas naktį, dienojimo vietas miške ir takus, kuriais jie keliauja švintant ryte ar temstant vakare. Elnio nuojauta pasirinkti būtent ne tą taką, prie kurio tyko fotografas, ir yra tas pagrindinis elnių fotomedžioklės azarto stimulas.
Ne aptvaruose nufotografuoti vilkas ar lūšis, ne lapė, stirna ir net ne stumbras yra gero gamtos fotografo sugebėjimų, kantrybės, žinių, patirties, atkaklumo ir begalinio azarto viršūnė, o gražiai nufotografuotas elnias.
Ištisas keturias šios netikėtai užklupusios speigingos žiemos dienas vyliausi nufotografuoti elnius, bet jie vis sugebėdavo nuo manęs išsisukti, kol galiausiai penktą dieną juos pričiupau. Ar gali būti didesnis malonumas nei būti nematomu ir stebėti gyvūnus, kai tave kiekvieną akimirką gali pamatyti bent viena iš penkiasdešimties porų akių, užuosti bent viena iš penkiasdešimties nosių ar išgirsti bent viena iš penkiasdešimties porų ausų? Vienas prieš penkiasdešimt – ir lieki nugalėtoju...
O kas šiuo metu vyksta gamtoje, galite išvysti geriausiose Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT savaitės nuotraukose.
