Taurusis elnias bene du trečdalius informacijos gauna pasikliaudamas uosle ir tik paskui rega, klausa ir kitais pojūčiais. Elnio uoslė bent šimtą kartų stipresnė nei mūsų. Net užrištomis akimis jis aplinkoje orientuotųsi tikriausiai kur kas geriau nei mes žiūrėdami plačiai atmerktomis akimis.
Šiam žvėriui kvapai pasako, kokie augalai auga aplinkui, kokių rūšių gyvūnai tūno kažkur netoliese. Uosdamas jis žino ne tik kas pasislėpęs kur tūno, bet ir kas praėjo taku prieš valandą ar dvi.
Maža to, iš kvapo elnias nesunkiai gali atskirti ne tik gyvūno rūšį, bet ir atpažinti atskirą individą bei atitinkamai į jį reaguoti. Perfrazavus žmonių kalba, užuodus tam tikrus kvapus, elnio galvoje gali kilti maždaug tokios asociacijos: štai čia netoliese guli stirnaitė, gyvenanti šioje miško kirtavietėje, ji taiki, į ją galima nereaguoti; ten kairėje prie kelmo ilsisi lapinas, jis irgi mums ne priešas, o čia taku prieš kokią valandą prapėdino tas gamtos fotografas, kuris nuolat mums iš paskos sekioja ir ramybės neduoda, jis neskriaudžia mūsų, bet kas žino, geriau pasisaugoti...
Kartais, ypač per rują, taurieji elniai uodžia ne tik šnervėmis, bet ir jautria gomurio gleivine. Patinai ištempia kaklą, užriečia galvą, pakelia viršutinę lūpą ir burna ima smarkiai traukti orą. Šis reiškinys vadinamas Flemeno reakcija. Tokia reakcija pasireiškia, kai įprasti uoslės receptoriai gyvūnui nepadeda ir yra pasitelkiamas vomeronazalinis organas, dar kitaip vadinamas jo atradėjo garbei Jakobsono organu. Vomeronazalinis organas elniui padeda pajusti rujojančios patelės skleidžiamus feromonus, kurie pasako, kur jos ieškoti. Būtent feromonai ir yra tie išdavikai, kurie padeda atskirti vieną gyvūnų rūšį nuo kitos, vieną individą nuo kito.
Augalų skleidžiami feromonai gyvūnui pasako apie augalo maistines savybes, skonį, šviežumą. Žinduolių feromonai dar informuoja ir apie įvairius gyvenimo įvykius: sujaudinimą, agresiją, baimę, socialinį rangą, teritorijos savininką ir kt. Jei sėlindami mišku netyčia pabaidėte žvėrį, kuris nuskuodė nuo jūsų kiek kojos neša – čia tykoti jau nebeverta: dar kurį laiką gyvūno paskleisti baimės, pavojaus feromonai duos žinią ir kitiems, jog čia eiti pavojinga.
Jei auginate katę, šunį, arklius, tikrai esate matę šių gyvūnų Flemeno reakciją, kurią sukelia nepažįstami kvapai ar, pavyzdžiui, gyvūnui paragavus nežinomo maisto. Šios reakcijos metu šunys lekuoja, pūškuoja žandais, pakelia ir laižo viršutinę lūpą, raukšlėja ir laižo nosį. Katės trinasi galva į įvairius paviršius, silpnai praveria burną, sustingsta ir tokioje padėtyje prabūna keletą sekundžių. Arkliai, tiksliau – eržilai, užversdami galvą ir patempdami viršutinę lūpą taip pat kaip taurieji elniai uodžia, ar nėra netoliese rujojančios patelės.
Romualdo Barausko nuotraukose – taurusis elnias, Flemeno reakcija.
O kas šiuo metu vyksta gamtoje, galite išvysti geriausiose Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT savaitės nuotraukose.
