Žvejai verslininkai užsipuolė ruonius: siūlo imtis kraštutinių priemonių

 (157)
Vienas ilgiausiai besitęsiančių konfliktų vakarų Lietuvoje yra tarp žvejų ir ruonių. Žvejai verslininkai keiksnoja visų mylimą vandens žinduolį: kaltina jį žuvies vogimu. Gamtininkai ruonius gina ir sako, kad žuvį išgaudantys patys žvejai ir ruoniams belieka maitintis tuo, kas lieka. GRYNAS.lt aiškinasi, kokia ruonių padėtis Baltijos jūroje, kaip juos apsaugoti ir padėti sugyventi su žvejais.
Į krantą išmesti ruoniukai
© AP / Scanpix

Nepatiko ruoniai

Žvejai verslininkai ir vėl skundžiasi. Šįkart – dėl ruonių. Tai GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo iš klaipėdiečio, palaikančio ryšius su vienu Baltijos jūros žveju verslininku. Tomas (vardas pakeistas pašnekovui pageidaujant) pasakojo iš žvejo perkantis šviežią žuvį, dar niekad nebuvo nusivylęs jos kokybe, todėl ginčytis su verslininku nenorįs. Tačiau, anot pašnekovo, jis negalintis klausyti, kokie baisūs keiksmai apie ruonius sklinda iš žvejo lūpų.

„Kaip tik ateina pavasaris, taip ir prasideda keiksnojimas. Nuolat kalbama, kad juos reikia žudyti, nes minta ta pačia žuvimi, kurią gaudo žvejai. Atseit, atima laimikį. Man baisu klausyti, juk tie ruoniukai tokie mieli padarėliai, nekenksmingi, niekam netrukdo. Tokie patys jūros gyventojai kaip ir žuvys. Ar jau jie tikrai taip lemia žvejų laimikį?“ – retoriškai klausia Tomas.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos Tarybos pirmininkas Algirdas Aušra vienareikšmiškai tvirtina, jog taip.

„Ruoniai stipriai lemia žvejybą. Žvejai labai skundžiasi, nes kaip ir bet koks kitas gyvūnas, jei jis protingas, prisitaiko ir pasidaro parazitas. Jis nebegaudo žuvies pats, o ima iš žvejų tinklų. Iš visos žuvies iškanda po vieną kąsnį ar išvalgo kepenis ir žuvis yra nebėra prekinė. Ji pagauta, bet netinkama prekybai“, – aiškina A. Aušra.

Verslinė žvejyba
Verslinė žvejyba
© Shutterstock

Žvejų verslininkų atstovas tęsia, kad Lietuvos žvejai nepratę žuvimi dalintis su vandens gyvūnais – ruoniai Lietuvos krantų naujokai ir žvejo prilyginami invazinėms rūšims.

„Tai yra didžiulė problema ir ji didėja. Ir mes nesame pripratę, nes mūsų gamtoje ruonių niekad nebuvo. Jie yra invaziniai, bet į grundalus, kurie taip pat invaziniai, mes žiūrime vienaip, o į ruonius kitaip – kaip apsaugoti ir padauginti“, – piktinasi A. Aušra.

Ruoniai Lietuvoje reti svečiai

Ruonis iš tiesų nėra pastovus gyventojas Lietuvos krantuose. Kaip pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, šis vandens žinduolis yra retas mūsų šalies svečias, čia pasirodantis, kai vejasi migruojančią žuvį. Lietuvoje uždrausta ir ruonių medžioklė.

„Lietuvos pakrantėje ruonių populiacijos išvis nėra. O Baltijos jūroje dabar yra kažkur apie 36 tūkst. Pilkųjų ruonių. Daugiausiai ji pasiskirsčiusi Rygos įlankoje, prie Švedijos Gotlando salos, palei Švedijos pakrantę. Toliau ruoniai keliauja po visą Baltijos jūrą, paskui žuvų būrius. Jie maitinasi, tai šiandien gali būti prie Estijos krantų, o rytoj jau gali būti prie Švedijos. Jie visur vaiko tą paskutinę dar išlikusią žuvį. Tuo pačiu užklysta ir pas mus. Tad pastovios populiacijos mes neturime, ji yra migruojanti kartu su žuvimi“, – aiškina A. Grušas.

Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas prižiūri ir gydo sužeistus, jūros ant kranto išplautus ruonių jauniklius. Tai bene labiausiai piktina žvejų verslininkų atstovą A. Aušrą.

„Pirmiausia reikia nustoti juos nenatūraliai auginti. Jeigu esame tokie natūralistai, tai ir nerinkime jų nuo tų pakrančių. Kiekvienais metais paleidžiama po 5 – 7 ruonius į jūrą“, – teigia A. Aušra.

Į jūrą paleidžiami pasveikę ruoniukai
Į jūrą paleidžiami pasveikę ruoniukai
© Lietuvos jūrų muziejus

Kalti ir ruoniai, ir valdžia

Kritikos žvejas verslininkas negaili ir Aplinkos ministerijai. Anot jo, institucija nepaiso ne tik žvejų, bet ir apskritai, žmonių interesų ir rūpinasi tik gyvūnija.

„Tai tas susižavėjimas ruoniais ir jų veisimas nėra natūralus dalykas. Anksčiau jų mūsų pakrantėje nebūdavo, o dabar pradėjo atsirasti. Žmogus taip pat yra gamtos dalis. Jį irgi reikia saugoti, ne tik ruonius. Reikia subalansuoti, o mūsų Aplinkos ministerija man kartais neatitinka savo pavadinimo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Mano galva, ten dirba vien žalieji ir susidaro įspūdis, kad aplinkos reikalai patikėti tik žaliesiems, kurie kalba apie kormoranų, ruonių teises, neatsižvelgdami į nieką daugiau“, – antipatijos neslepia A. Aušra.

Žvejams mokamos kompensacijos

Tačiau Aplinkos ministerija kartu su kitomis valdžios institucijomis laikosi kitos pozicijos. Ruoniai yra Baltijos jūros bioįvairovės dalis ir juos reikia saugoti. Atsakydama į GRYNAS.lt paklausimą, kaip žvejams kompensuojami ruonių padaryti nuostoliai, ministerija rašo, jog pagal Žemės ūkio ministerijos 2016 m. pabaigoje paskelbtą informaciją ruonių padaryta žala gali būti kompensuojama. Žemės ūkio ministerija informuoja, jog už 2016 m. išmokėta 94 890 Eur kompensacijų, o šiemet paraiškų priėmimas vyks nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 24 d.

Siūlo ruonius medžioti

To žvejams nepakanka. Jie vis tiek skundžiasi, kad ruoniai sudoroja jų potencialias pajamas ir siūlo grąžinti ruonių medžioklę bei nustoti juos gelbėti nuo Lietuvos krantų. Bet Aplinkos ministerija griežtai pasisako prieš ruonių medžioklę. Tam nepritaria ir Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas, sakydamas, kad ruoniai šalia Lietuvos krantų gyvena tik kelis mėnesius.

„Kiek pamenu, įtaka žvejybai nemaža. Ruoniai atplaukia ir dažniausiai ima maitintis žvejų tinkluose esančia žuvimi. Tokiu būdu sunaikinamas laimikis ir suplėšomas tinklas. Kiekvienas didelis gyvūnas valgyti nori. Tai mato, kad žuvies nereikia vaikytis, ji kažkur vietoj ir jis tuo pasinaudoja. Ruonių medžioti nereikia, nes tai yra gyvūnas, kuris turi pilną teisę gyventi. Šiuo atveju paties žvejams reikia taikytis prie ruonių gyvenimo. Jie gali gauti tam tikras kompensacijas. Ruoniai juk ne ištisus metus būna, tai ne visa žvejyba žvejams nuostolinga. Be to, pas mus kol kas nėra jokios gyvybingos populiacijos, jie tik užplaukia pasisvečiuoti“, – teigia A. Kontautas.

Ruoniukas Jūrų muziejuje
Ruoniukas Jūrų muziejuje
© A.Mažūno nuotr.

Ruoniai – svarbi ekosistemos dalis

Tą patį aiškina ir Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas. Specialistas pasakoja, kad ruoniukai į Lietuvą daugiausiai užklysta pavasarį ir rudenį.

„Daugiausiai ruonių pas mus atklysta, kai atsiranda žuvies. Pavyzdžiui, dabar pradėjo neršti strimelė, todėl ir ruoniai dažniau matomi ant mūsų krantų. Be to pavasarį iš salų migruoja ruoniukai ir užklysta į mūsų pakrantes. O rudenį, kai vanduo atvėsta ir prie mūsų krantų artėja menkė, ruoniai taip pat pasirodo. Bet jie keliauja, jei nebūna žuvies“, – sako pašnekovas.

Jis tęsia, kad ruoniai – Baltijos jūros sanitarai. Jie gaudo sergančią ir žmogui valgyti netinkamą žuvį. Be to, labai mėgsta invazinių žuvų rūšį – grundalus.

„Ruoniai – didieji Baltijos jūros sanitarai. Jie sugaudo visas ligotas žuvis. Jie praktiškai yra indikatoriai: kur yra ruonių, žinok, ten yra ir žuvies. Antra, ką mes pastebėjome, jiems labai patinka misti invazinėmis rūšimis – grundalais. Kai mes atgaiviname ruoniukus, stengiamės juos maitinti grundalais, pratinti prie jų ir pastebėjome, kad jie labai mėgsta tuos grundalus. Kur yra daugiau grundalų, ten daugiau ir ruonių. Tai jie sugaudo tokią žuvį, kurios žvejai nežvejoja. Tai ruoniai atlieka tokią sanitarinę funkciją ir apvalo Baltijos jūrą“, – aiškina A. Grušas.

Išmesti į krantą ruoniukai maitinami žuvimi
Išmesti į krantą ruoniukai maitinami žuvimi
© AP / Scanpix

Žvejams reikėtų prisitaikyti

Paklaustas, kaip rekomenduoja spręsti jau ilgus metus besitęsiantį žvejų ir ruonių konfliktą, jūros žinduolių ir paukščių specialistas sako, jog pirmiausia reikėtų riboti žvejybą jūroje.

„Kada žvejai nebuvo pikti? Jiems visada visi yra kalti: kormoranai kalti, ruoniai kalti, Vyriausybė kalta. O ar kada buvo kaltas žvejas? Nors jis ir yra didžiausias Baltijos jūros kenkėjas. Faktiškai reikia atgaivinti žuvų populiaciją Baltijos jūroje, reguliuoti pačius žvejus, kad žuvis atsigautų. Juk nei didelės menkės beveik nebėra, nei otų, plekšnės jau irgi retenybė. Tai praktiškai viską padarę žvejai, nežinau, kaip jiems pasakyti, kaip jiems padėti, kai jie viską patys yra sunaikinę“, – pasakoja A. Grušas.

Specialistas priduria, kad žvejams padėtų kitokio pobūdžio tinklai: reikėtų rinktis gaudykles, o ne didelius tinklus, į kuriuos pakliuvę ruoniai besivaduodami juos sudrasko.

Ruoniai Lietuvos krantuose yra reti svečiai, todėl žmonės taip jais ir žavisi. Nors žvejai verslininkai ir yra nusiteikę prieš šiuos žinduolius, jiems gali tekti susitaikyti su esama situacija ir kreiptis į atsakingas valdžios institucijas kompensacijų, kurios turėtų padengti jų patiriamus nuostolius. Juk pirmiausia susiformavo gamta, o žmogus joje – tik svečias.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)