Virusologas: kiaulių maro sustabdymui dabar reikia milijardo, o po pusės metų reikės ir 10 milijardų

Iš Lietuvos išvykstantys emigrantai afrikinio kiaulių maro užkratą gali išnešioti po visą pasaulį, sako virusologai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos doc. dr., imunologas Arūnas Stankevičius GRYNAS.lt sakė, kad pavojingam virusui pasiekti lietuvių apgultą Angliją visai nesudėtinga: užtenka šios šalies kiaulėms paduoti užkrėstos šaltai rūkytos dešros atliekų.

Medžiotojai virusą gali pernešti į kiaulių tvartus

Virusologo teigimu, Lietuvoje ne viskas daroma, kad afrikinis kiaulių maras būtų kuo greičiau sustabdytas.

A. Stankevičius spėjo, kad jei Lietuvoje nemažės šernų – tik laiko klausimas, kada nuo afrikinio kiaulių maro ims kristi ir kiaulės. „Greičiausiai šernai virusą perduos ir kiaulių populiacijai. Realiausia, kad prie to nenorom prisidės ir patys medžiotojai, kurie namuose laiko kiaules. Paprasti medžiotojai nusišautą vieną kitą šerną parsineša namo, o dalis jų gali laikyti kiaules. Ir tada kontaktas su jomis garantuotas. Viskas priklausys nuo to, kiek šernų populiacijoje yra viruso nešiotojų“, - kalbėjo pašnekovas.

Jei pavojingas užkratas pasiektų kiaulių tvartus, Lietuva patirtų žymiai didesnių nuostolių.

„Įvertinus kitų šalių patirtį, mūsų institucijos vangiai reaguoja į greitai besikeičiančią situaciją. Tačiau premijoms pinigų žadama surasti tik po pusės metų. Bet tada tai jau bus visai neaktualu. Pinigų reikia dabar. Dabar reikėtų milijardo, o po pusės metų galbūt reikės ir 10 milijardų. Įdomu, kodėl tuo nelabai rūpinasi Žemės ūkio ministerija. Trūksta profesionalaus požiūrio, todėl ekonominiai nuostoliai gali būti milžiniški. Jeigu maru susirgs kiaulės, visos jos turės būti sunaikintos. Tada bus sustabdytas pašarų ir visos mėsos gaminių importas. Visi, kas dirba šioje srityje, patirtų milžiniškų nuostolių. Be to, sumažėtų transporto įmonių uždarbis, kristų degalų pardavimai. Nuostoliai būtų jaučiami labai ilgai“, - perspėjo docentas.

Prielaida, kad virusas pirmiausia pateks į didžiuosius šalies kiaulininkystės ūkius, pašnekovas linkęs abejoti. Anot jo, šios įmonės laikosi labai griežtų biosaugos reikalavimų, kurie greičiausiai užkirs kelią afrikinio kiaulių maro pateikimui. Tačiau jis pridūrė, kad teorinė galimybė visada išlieka.

Emigrantai taip pat gali pernešti virusą

Kada kiaulių maras pasitrauks iš Lietuvos? Doc. dr. A. Stankevičius aiškino, kad viskas priklausys nuo to, kokio griežtumo priemonės bus taikomos. Pasak jo, jei žymiai sumažinus šernų populiaciją užkratas nepatektų į kiaulides, per metus taikant griežtą kontrolę, situaciją galėtų būti suvaldyta.

„Dabar vienintelis ligos šaltinis – užkrėsti šernai. Jeigu šernų skaičius nebus sumažintas, virusas galės plisti toliau. Kol kas infekcija nėra labai intensyvi. O jei užsikrėstų kiaulės, virusas pasklistų labai plačiai. Tada naujų židinių galėtų atsirasti daugelyje Lietuvos vietų. Šita liga yra labai klastinga. Klasikinis kiaulių maras, palyginti su afrikiniu, yra labai švelnus“, - teigė mokslininkas, pridūręs, kad ligos židinių skaičių gali padidinti užkrėstų maisto produktų neteisingas laikymas ir transporto priemonės.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad virusas gali plisti ne tik Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, emigrantai arba keliautojai jį gali pernešti ir į kitas šalis. Labiausiai prie to gali prisidėti lietuvių taip mėgstamos šalto rūkymo dešros. „Daug mūsų tautiečių yra Anglijoje. Jeigu jie šalto rūkymo dešros, kuri pagamintas iš užkrėstos kiaulienos, atliekas atiduotų kiaulėms, tai jos tikrai gali užsikrėsti. Šalto rūkymo dešrose virusas išlieka gyvybingas“, - aiškino A. Stankevičius.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad apie šį virusą turima palyginti nedaug informacijos. Kaip tik todėl, pašnekovo manymu, Lietuvoje reikėtų inicijuoti spartesnius tyrimus, kurie leistų geriau susipažinti su pavojingu užkratu.

„Savo savybėmis, sudėtinga antigenine struktūra šis virusas panašus į raupų virusą. Tai yra labai stambus virusas. Klasikinio kiaulių maro virusas mažesnis. Klasikinio maro genetinė informacija saugoma RNR, o afrikinio – DNR. Šis virusas yra labai atsparus dezinfekcijai. Taip pat žinoma, koks šio viruso genotipas, o iš tikrųjų informacijos labai trūksta“, - dėstė virusologas.

Kaip virusas keliauja po pasaulį?

Kita vertus, šio viruso kilmė žinoma gerai. Anot A. Stankevičiaus, jo „gimtinė“ – Afrika. Pašnekovas atskleidė, kad afrikinio kiaulių maro nešiotojos yra laukinės Afrikos kiaulės, kurioms šis užkratas nėra pavojingas. Šį virusą taip pat platina ir minkštosios erkutės, paplitusios Afrikoje. 

Žinoma ir tai, kaip afrikinis kiaulių maras pateko į Lietuvą. Virusologo teigimu, visų pirma virusas iš Afrikos laivu buvo atgabentas į Gruzijos Poti uostą. „Į šį uostą užkratas galėjo patekti su pašaru arba išmestais maisto produktais. Gruzijoje naminės kiaulės laisvai gyvena. Taigi jos taip užsikrėtė ir virusą perdavė šernams. O šernai Kaukazo kalnais pateko į pietinę Rusiją ir ten kilo epidemija. Tada transporto priemonėmis, pašaru arba maistu virusas pateko į Ukrainą. O ten buvo šuolis į Šiaurės Rusiją. Prie Sankt Peterburgo kilo didelė epidemija. O nuo tos vietos iki Baltarusijos visai netoli. Iš jos maras atkeliavo ir į Lietuvą“, - tikino mokslininkas, pridūręs, kad virusas per metus į priekį pajuda per 500 km.

Pasak A. Stankevičiaus, manoma, kad šis virusas galėjo atsirasti prieš maždaug 300 metų. O į Rusiją jis pateko 2007 m. vasarą. Tiriant viruso paplitimą labai svarbu žinoti ir šernų migracijos kelius bei intensyvumą. Tačiau tam Lietuvoje, pašnekovo teigimu, iki šiol buvo skirtas labai mažas dėmesys.

Nepaisant to, žinoma, kad šernai į Lietuvą iš Baltarusijos pasienio atkeliauja žiemoti, o pavasarį mūsų šalį jie vėl palieka. „Kai Baltarusijoje nuimamas derlius, šernai juda į Lietuvą žiemoti. Prie to prisideda ir tai, kad mūsų medžiotojai šernus gausiai šeria. O kai apsėjami laukai, šie žvėrys migruoja priešinga kryptimi. Tačiau Baltarusijos šernų migracija nesibaigia Lietuvos pasieniu. Jie gali pasiekti bet kurį Lietuvos tašką. Reikia pabrėžti, kad šernai Lietuvoje juda daug intensyviau nei Vakarų Europoje, nes mūsų šalyje yra daugiau miškų“, - sakė virusologas.

Mokslininkas: teoriškai šernų turėtų nelikti

Lietuvos padėtis labai komplikuota, kadangi net ir tuo atveju, jei mums pavyktų įveikti kiaulių marą, jis bet kada iš Baltarusijos Lietuvą gali vėl pasiekti. Kaip tik todėl, pašnekovo manymu, Lietuvai nuo kaimyninės šalies reikia apsitverti tvora. Tačiau, jis netiki, kad artimiausiu metu ji atsiras: „Užkrėstas šernas perbėgs per sieną – ir vėl iš naujo viskas prasideda. Manau, kad tvora padėtų. Tačiau jei valstybei per sunku medžiotojams už šerną sumokėti po 250 Lt, tai apie tvorą net nesvajokim. Kadangi Europos Sąjunga atsisakė ją finansuoti, reiktų biudžeto lėšų. Bet, manau, kol nebus didelių nuostolių, ji neatsiras.“

Kad regione situacija staiga pagerės, pašnekovas labai abejoja. Tačiau jis džiaugiasi, kad bent Lietuvoje šiuo metu situacija nėra labai bloga. Tačiau kas bus tuomet, kai pavasarį suintensyvės šernų migracija, A. Stankevičius prognozuoti nesiryžo.

„Pavasarį šernų migracija bus tikrai intensyvi. Tada nežinau, kuo viskas baigsis. Teoriškai reikia sumedžioti visus šernus, bet praktiškai visko nesunaikinsi. 10 proc. galėtų likti ir tai būtų natūrali biologinė populiacija. Taip pat negerai, kad šernai viliojami pašarais – jiems tik veistis. Todėl jie pusiau naminiai tampa“, - aiškino mokslininkas.