Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (82)
Vandens stichija šėlsta ir Lietuvoje

Vandens stichija šėlsta ir Lietuvoje

Laimė, Lietuva nėra gamtos stichijų nuolat talžomas kraštas, tačiau potvyniai, kurių su ypatingu nerimu kasmet laukia pamario gyventojai, – jau įprastas dalykas.

Nors klimato šiltėjimo tendencija išlieka, sinoptikai konstatuoja, kad Europoje ši žiema buvo pati šalčiausia per 50 metų. Buvo ji šalta bei snieginga ir Lietuvoje. Gruodžio pabaigoje susidariusi sniego danga maždaug iki vasario vidurio storėjo, daug kur pasiekė 26–42 cm, vakariniuose rajonuose – 20–25 cm. Visą sausį ir didesnę dalį vasario išsilaikė šalti žiemiški orai.

Tiesa, Lietuvai ši žiema nebuvo išskirtinė, nes išties šalti buvo kai kurie 1985 m., 1987 m., 1995 m., 1996 m., 2003 m., 2007 m. žiemos mėnesiai. Sniego gausa ir ilgumu išsiskyrė 1995–1996 metų žiema. Tą žiemą sniego danga (vietomis siekė net 80–90 cm) susidarė lapkritį, o nutirpo tik balandį.

Įvertinę šios žiemos klimato sąlygas, sinoptikai vienu balsu tvirtina: šiemet Nemuno žemupyje reikia laukti didžiausio potvynio per pastaruosius šešiolika metų. Galima sakyti, jis jau prasidėjo.

Kelininkai perspėja, kad Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje daugėja apsemtų rajoninių kelių ruožų, kur vandens gylis siekia nuo 25 iki 90 cm.

Tikrąjį potvynio mastą lems kovo orai. Pasak ekspertų, vanduo gali apsemti iki 20 tūkst. ha teritorijos. Vyraujant sausiems ir saulėtiems orams potvynis truktų trumpiau, tačiau jei atšiltų staiga ir sniego tirpsnio metu iškristų nemažai kritulių – reikėtų laukti didesnio ir ilgesnio potvynio. Padėtį dar labiau pablogintų ledų sangrūdos.

Prognozuojama, kad jos šiemet gali būti ypač didelės. Dėl to vanduo negalės pratekėti ir prasidės potvynis. Be to, pajudėjusios ledų sangrūdos paprastai šluoja viską iš eilės – ir medžius, ir namus. Šilutės savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės tarnybos vadovas Romas Renčeliauskas sako, kad storas ledo sluoksnis ant upių ir kitų vandens telkinių kelia ypatingų problemų.

Kuršių mariose ir Nemune ledo storis, anot jo, siekia pusmetrį ir daugiau, tad laukiama didelių ledų sangrūdų.

Kada potvynis smogs didžiausia jėga, nerimastingai besižvalgantiems pamario gyventojams specialistai negali pateikti tikslaus atsakymo. Vieni aiškina, kad greičiausiai stichijos įvykiai pasieks piką kovo pabaigoje, kiti nuo tikros žiemos jau spėjusius pavargti lietuvius ragina apsišarvuoti kantrybe, mat gamtos ženklai ir prognozės rodo, kad pavasaris į mūsų šalį neskubės, sniego danga dar laikysis, o gražaus pavasario sulauksime tik balandį.

Vanduo grasino visiems

Nemuno žemupyje gyvenantys žmonės prie didelius plotus užliejančių potvynių lyg ir pripratę. Mat didesni ar mažesni potvyniai čia fiksuojami kasmet. Laimė, potvynio zonoje žuvusių vietinių gyventojų pastaraisiais metais nebuvo, išskyrus neatsargiai besielgiančius ekstremalių pojūčių mėgėjus.

Į Nemuno potvynio užliejamas teritorijas patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama daugiau nei 500 kv. km Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė–Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 000 gyventojų.

Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12–15 metų. Didžiuliai potvyniai buvo užklupę 1958 metais, kai buvo užlieta 570 kv. km teritorija, padaryta daug materialinių nuostolių. 1994-aisiais potvynio vanduo pasiekė net Šilutės miestą saugantį pylimą. Tuomet tetrūko 5 cm iki pylimo viršaus, ir vanduo būtų užliejęs miestą.

Nors pavasarinio polaidžio vanduo labiausiai grasina Nemuno deltoje gyvenantiems žmonėms, anksčiau nuo šios gamtos stichijos kentėjo ir kitų vietų gyventojai. Pavojingiausi potvyniai nuo seno žinomi ties Kaunu (patvinsta Nemunas) ir ties Vilniumi (Neris).

1958-ieji buvo rekordinio vandeningumo metai, nes tą žiemą buvo priversta gausybė sniego. Tirpstantis sniegas ir ledas užliejo Druskininkus. Po kurortą žmonės turėjo plaukioti laiveliais, nukentėjo miesto gydyklos, o arčiau Nemuno gyvenę druskininkiečiai net prarado savo namus. Vanduo nusinešė dešimtį gyvenamųjų namų.

Tais metais sostinėje buvo apsemta Katedros aikštė. 1951-aisiais Katedros aikštėje ir prie Mokslų akademijos vandens buvo tiek, kad buvo galima plaukioti valtelėmis. Tačiau didžiausias šimtmečio potvynis užklupo 1931-ųjų balandį, kai vanduo pakilo 825 cm (maždaug iki trečiojo standartinio namo aukšto). Tuomet buvo apsemta Katedros aikštė, iki lubų užlieti Arkikatedros požemiai, vanduo visiškai „atkirto“ centrines gatves, apsėmė Antakalnio ir Žvėryno rajonus, suardė ar nusinešė apie 4 tūkst. trobesių. Gyventojai galėjo susisiekti valtimis. Dėl užlietų Arkikatedros požemių suskilo šventovės sienos – vėliau ją teko restauruoti. Tačiau ši tragedija padėjo atrasti karaliaus Aleksandro ir Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikus!

Anksčiau vanduo nuolat užliedavo ir Kauno senamiestį, padarydamas miestui daug žalos. Ant Vytauto bažnyčios sienos yra net žymės, kiek buvo pakilęs vanduo. Didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 metais, kai per pavasario ledonešį Nemune ir Neryje susidarė ledų sangrūdos, kurių aukštis siekė 4,5 metro. Staiga pradėjus tirpti sniegui Neries ir Nemuno upėse, negalėdamas pratekėti vanduo staigiai ėmė kilti. Kovo 25 dieną vandens lygis pasiekė neregėtą aukštį – 748 cm. Laisvės alėja ir Gedimino gatvė buvo virtusios metro gylio vandens telkiniu. Nemuno srovė nusinešė dešimt vienaaukščių namų, žuvo žmonių, o potvyniui atslūgus pustrečio metro aukščio ledų krūvos siekė net pastatų antrojo aukšto langus.
Antras pagal dyd

1951-ųjų potvynis buvo 1,1 m žemesnis.

Net du kartus – 1924 m. ir 1937 m. – pavasario potvyniai buvo sugriovę tiltus per Nemuną Prienuose. Stipriai pakilus vandeniui, upės srovė prie tilto atramų prispaudė ir tiesiog perlaužė iš Alytaus į Kauną plaukusį garlaivį „Darbininkas“. Laimė, aukų buvo išvengta. Vienam išnarinta ranka pas Kauno gydytojus vykusiam keleiviui ši kelionė baigėsi netgi sėkmingai – kai gelbėtojai norėjo jam padėti išlipti ir truktelėjo už išnarintos rankos, ši kaipmat atsistatė.

Tačiau hidrologai ramina, kad šiemet nei Vilniui, nei Kaunui potvynio pavojus grėsti neturėtų. Sostinėje gerokai paaukštinta Neries krantinė, be to, 15 proc. vandens sulaiko Vileikos užtvanka Baltarusijoje, o Kauną nuo anksčiau buvusių dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė.

Verčia sukrusti

Artėjanti baimę kelianti vandens stichija specialiąsias tarnybas verčia sukrusti. Su potvyniais susiduriančios savivaldybės jau informuoja gyventojus ir rengiasi potvynio pradžiai. Buvo ketinama sudaryti sąrašus asmenų, norinčių evakuotis, tačiau dauguma gyventojų teigė nenorintys palikti savo namų potvynio atveju.

Prasidėjus potvyniui visą parą budės ugniagesių gelbėtojų grupės, prireikus gyventojams padės kariškiai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Taip pat susitarta su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vyriausiąja civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų valdyba dėl galimo ledų sangrūdų sprogdinimo.

Iš apsemtų vietovių evakuoti gyventojus ir jų turtą, padėti pristatyti į apsemtas vietoves medicinos pagalbą ir maisto produktus, vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus yra pasirengęs Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas. Šioms užduotims kareiviai galės naudoti specialiąją techniką – amfibijas ir sraigtasparnius.

Į potvynio zoną patekusių gyventojų gelbėjimo planus parengę specialistai teigia, kad gyventojai potvyniui turėtų ruoštis ir patys.

Potvynio taisyklės

Senieji šio krašto gyventojai, gyvenę užliejamose vietose, mokėjo pasirengti potvynio negandoms. Kiekvienoje sodyboje stovėjo pririšta valtis. Maisto atsargos ir pašarai būdavo sudėti saugioje vietoje. Tvartuose laikomus gyvulius suvarydavo ant pakylų, be to, ir pačios sodybos buvo statomos aukštesnėse vietose, tad jas užliedavo tik didesnis potvynis. Kelius ir sodybas žmonės apsodindavo greitai augančiais ir vandens nebijančiais gluosniais, kad užliejus matytųsi kelias ir ledai nenugriautų namų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė gyventojams atmintinę, kaip elgtis potvynio metu.

Prieš prasidedant potvyniui, nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams patariama iš potvynio zonos išvykti į saugesnę vietovę. Paliekant namus svarbu užsukti vandens ir dujų čiaupus, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes ir būtiniausius daiktus.

Nusprendusieji potvynio metu likti namuose turėtų apdrausti savo ir šeimos narių gyvybes bei turtą, įsigyti patikimą plaukiojamąją priemonę (plaustą ar valtį), pasirūpinti reikiama apranga, įsigyti būtiniausių prekių ne mažiau kaip 10 parų, paruošti pašarų atsargų gyvuliams, gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas, daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, sukelti į viršutinius aukštus, pastoges, užsandarinti šulinius.

Tiems, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama klausytis per radiją ar televiziją informacijos apie potvynį, vykdyti specialistų rekomendacijas, palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošusiems vieni kitiems padėti. Jeigu apie namus jau kyla vanduo, būtina lipti į viršutinius aukštus, jei namas vienaukštis – įsitaisyti pastogėje esančiose patalpose.

Svarbu turėti lazdą, skarą, šviesios medžiagos gabalą, kad gelbėtojai iš toli pamatytų ir suprastų, jog reikia pagalbos. Svarbiausi pagalbos ženklai: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba; mosavimas audeklu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.

Pasibaigus potvyniui griežtai draudžiama liesti įtrūkusius laidus, patiems savavališkai atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrenginius be atitinkamų tarnybų specialistų pagalbos. Po potvynio būtina išvalyti šulinius ir patikrinti Visuomenės sveikatos centre geriamojo vandens kokybę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas