Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris iškėlė problemą, kodėl baidarininkai gali plaukti nusekusiomis upėmis lašišų ar upėtakių neršto metu.
„Vandens dabar nedaug, žvejoti tose upėse negalima, o baidarės plaukioja. Kodėl tose upėse tuomet galima plaukioti baidarėmis? Šiuo metu kaip tik neršia upėtakiai, ten vandens gylis yra labai mažas, vanduo nukritęs po šio sezono, o žmonės nerštavietėse mojuoja irklais, viską išdaužo“, - pasakojo skaitytojas.
Draudimo nėra
Dzūkijos nacionalinio parko, kurio upėse yra nemažai lašišinių žuvų nerštaviečių, direktorius Eimutis Gudelevičius GRYNAS.lt teigė, kad kol kas plaukioti baidarėmis po upes, kur neršia žuvys, nėra draudžiama.
„Su baidarėmis nedraudžiama niekur niekada plaukti. Tai yra viena gamtai palankiausių vandens transporto priemonių, draudimų čia nėra. Visomis Lietuvos upėmis baidarėmis galima plaukti bet kada ir mes čia nieko negalime uždrausti. Mes irgi esame prieš tokius dalykus. Logiška būtų, kad neršto metu plaukioti nebūtų galima, bet tokie yra įstatymai. Mes negalime niekam uždrausti to, ko neuždraudė Vyriausybė“, - sakė E. Gudelevičius.
Tačiau vis dėlto vėliau pašnekovas patikslino, kad pagal parko lankymo taisykles yra ribojamas plaukimas Ūla, ja plaukioti baidarėmis galima nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Tačiau ribojimas yra tik toje atkarpoje, kuri patenka į parko teritoriją.
Svarsto draudimą, bet laukia mokslininkų išaiškinimo
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt pasakojo, kad kol kas draudimo nėra. Anot jo, tai yra diskusinis klausimas ir nuo praeitų metų yra sprendžiama, ką daryti. Vis dar laukiama mokslinių tyrimų išvadų, kurie Aplinkos ministerijai padėtų apsispręsti.
„Praeitais metais buvo iškelta ši problema, kai žvejai mėgėjai filmuodami lašišų nerštą pastebėjo, kaip baidarė užstrigo ant lašišų kaupo, kur jos ruošiasi nerštui ir pradėjo stumtis su irklu ir ardyti lizdą. Tuomet buvo kilusios iniciatyvos, kad reikėtų drausti tam tikromis upėmis plaukiojimą baidarėmis rudenį. Mes sprendėme, ką reikėtų daryti bei pasikvietėme tiek žvejus, tiek baidarininkus. Visi bendrai sutarėme, kad draudimas būtų paskutinė priemonė. Nėra aiškių mokslinių įrodymų, kaip veikia lašišas baidarių praplaukimai“, - sakė L. Jonauskas.
Anot viceministro, vis dar laukiama mokslinio tyrimo išvadų, o tuomet bus priimti sprendimai: „Dar vienas dalykas, kad reikia daugiau kalbėtis su pačiais baidarininkais ir baidarių nuomos agentūromis. Juos reikia šviesti. Yra daug kitų upių, kur galima plaukioti rudenį nedarant žalos žuvims. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas, kad neeisime lengviausiu keliu ir nedrausime, kaip siūlo žvejai, o plačiau kalbėsime. Taip pat nusprendėme, kad užsakysime mokslinį tyrimą, kad įvertintume įtaką. Tyrimas turėtų būti atliekamas ir įvertinta žala bei poveikis žuvims. Gavę tas išvadas mes darytumėm žingsnius: vienas iš jų - tam tikru laikotarpiu, tam tikrose upėse drausti baidarininkų praplaukimą.“
Mokslininkas: žuvims daroma akivaizdi žala
Ichtiologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis GRYNAS.lt paaiškino, kaip neršiančias žuvis veikia baidarių turizmas. Anot jo, žuvims daroma didelė žala.
„Ypač šį rudenį, kai tokio sausringo rudens neatsimena jokie matuotojai ir tokio žemo vandens lygio, yra daroma įtaka. Kalbama ne tik apie lašišas, bet ir apie paprasčiausius marguosius upėtakius, kurie neršia ir jų ikrai sudėti į duobutes. Makaluojant vandenį ir praplaukiant gražesnę dieną daugybei žmonių daromas poveikis. Pirmiausiai tai yra trikdymas. Jeigu prasideda nerštas, žuviai nepasakysi, kad šiandien šeštadienis ir tu neneršk“, - sakė E. Bukelskis.
Dėl to, mokslininko nuomone, draudimas būtų prasmingas: „Manyčiau, kad poveikis yra ir galima būtų numatyti sąrašą pažeidžiamiausių upių ir jomis neplaukti tuo metu. Šiam apribojimui užtektų ir mėnesio. Palikime ramybėje kokį 10-20 upių mėnesiui ir išgelbėsime tūkstančius jaunų žuvyčių, kurios išsiristų iš ikrelių. Arba galbūt mes galime iš viso nerštą sutrikdyti ir patelė ikrus sudės, o patinukas jų nespės apvaisinti. Manau, kad būtų prasminga įvesti apribojimą.“
