Nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios vandens atsargos kaupėsi sniego dangoje. Gausiausias jų kiekis susikaupė sausio 20 d. ir sudarė 9–54 mm. Skuodo apylinkėse jos sudarė 111 proc. mėnesio 20 d. normos, kitose Lietuvos apylinkėse sniego buvo mažiau. Nemuno ir Neries aukštupiuose Baltarusijos teritorijoje minėtu laikotarpiu prisnigo gausiau, vandens atsargos buvo artimos sausio 20 d. normai, teigiama Lietuvos hidrometereologijos pranešime spaudai.
Sniegas pradėjo tirpti jau trečią sausio dešimtadienį. Lyginant 2016 metų vandens atsargas su daugiametėmis, kurios būna prieš pavasario potvynį, šiais metais jos buvo 75–25 proc. mažesnės. Paaiškėjo, kad esant tokioms vandens atsargoms, potvynis bus mažas.
Dirva prieš jai įšalant buvo vidutiniškai drėgna, įšalo gylis siekė iki 90 cm. Dėl šių sąlygų sniego tirpimo ir jo metu iškritusio lietaus vanduo negalėjo įsisunkti į dirvą ir nutekėjo paviršiumi. Susidarė prielaidos intensyvesniam nei įprasta potvyniui.
Sausio mėnesį įvairiose šalies vietose iškrito nuo 40 mm iki 80 mm kritulių, t. y. 10 proc. daugiau už normą. Pažymėtina, kad beveik visi krituliai iškrito per trečiąjį dešimtadienį. Žemaičių aukštumoje kritulių kiekis sudarė nuo 1,5 iki 2,4 dešimtadienio normos. Dėl nurodytų priežasčių visose šalies vakarinių rajonų upėse vandens lygis per keletą parų pakilo daugiau kaip 2 metrus. Aukščiausiai vandens lygis pakilo:
– Jūroje ties Pajūriu 2,14 m;
– Akmenoje-Danėje ties Kretinga 2,82 m;
– Veivirže ties Mikužiais 3,36 m;
– Bartuvoje ties Skuodu 3,65 m;
– Minijoje ties Priekule 3,81 m;
– Šešuvyje ties Skirgailais 5,73 m.
Kitose Nemuno žemupio upėse vandens lygio pakilimas buvo mažesnis, tačiau dėl lėkštų slėnių vanduo liejosi per krantus sukeldamas potvynį. Leitėje ties Kūlynais vanduo pakilo 1,22 m, Gėgėje ties Plaškiais - 1,99 m, Nemune ties Rusne - 1,60 m. Šiose vietose buvo pasiektas ir viršytas stichinis vandens lygis. Didžiausias kelio Šilutė–Rusnė vandens gylis siekė 23 cm.
Šių metų potvynio išskirtinis bruožas yra tai, kad jis prasidėjo Nemuno žemupyje. Paprastai potvynis prasideda aukštupyje ir tarsi banga ritasi į žemupį. Taip atsitiko dėl aukštupyje esančio didesnio nuolydžio ir kartu greitesnės vandens srovės. Ledonešis Nemuno žemupyje (nuo Smalininkų iki žiočių) prasidėjo vasario 1 dieną, aukščiau, ties Nemajūnais – vasario 3 dieną, o aukštupyje, Baltarusijos teritorijoje – vasario 8 dieną (ties Mosty) ir vasario 10 dieną ties Bielica.
Neryje ledonešis prasidėjo sausio 30 dieną ties Buivydžiais, vasario 2 dieną ties Vilniumi, vasario 3 dieną ties Jonava, o Baltarusijos teritorijoje – vasario 9 dieną. Nors Neryje potvynis buvo labai mažas, ledų sankamša Jonavos rajone, ties Batėgalos kaimu, iššaukė trumpalaikį aukštesnį vandens pakilimą ir jo išsiliejimą į pakrantėje esančias sodų bendrijas. Buvo apsemta apie 50 sodybų, daug automobilių. Jonavos vandens matavimo stoties duomenimis, aukščiausias vandens lygis siekė tik 180 cm virš stoties nulio (vidutinis daugiametis potvynio vandens lygis šioje vietoje – 344 cm). Upės vagoje esančios salos apsunkina vandens nutekėjimą, už jų ledo lytis užkliūva ir užtvenkia upę, o vanduo liejasi į apgyvendintas pakrantes. Ledų sankamšos šioje vietoje per paskutinį dešimtmetį yra dažnas reiškinys, nes potvynių vandens lygiai yra žemi. Praeityje, kai buvo dideli potvyniai, ledai praplaukdavo aukštai virš salų, sankamšos nesusidarydavo. Sunku įsivaizduoti pasekmes, jeigu pasikartotų 1903 m. potvynis, kai vanduo ir be ledo sankamšų buvo pakilęs 807 cm virš stoties nulio. Šiandien tikriausiai artimiausių namų ir kaminai būtų po vandeniu.
Lietuvoje šio potvynio pagrindinė „varomoji jėga“ buvo ne sniego dangos tirpimo vanduo, o gausūs krituliai, hidrologiniu požiūriu tai buvo ne potvynis, o žiemos poplūdis. Baltarusijos teritorijoje snigo intensyviau, bet kritulių sniego tirpimo metu iškrito mažiau negu Lietuvoje. Pagrindinis veiksnys, iššaukęs vandens lygio kilimą Nemuno ir Neries upių aukštupiuose, šių metų sausį buvo sniego tirpimo vanduo.
