Siaubiamos šikšnosparnių žiemavietės Kaune gąsdina gamtosaugininkus

Kauno fortai – vienos didžiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir visame Pabaltyje. Žiemą čia aptinkami šimtai šios rūšies žinduolių, tačiau dėl nuolatinio santykio su žmogaus veikla, jiems kyla mirtina grėsmė.

„Šikšnosparniai ėmė žiemoti jiems visai nebūdingose vietose“ – apžvelgdamas pastarųjų metų tyrimus pastebėjo šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos vadovas Deividas Makavičius. Jo teigimu, dažni žmonių apsilankymai gyvūnų žiemavietėse skatina šį procesą.

Žiemą šikšnosparniai praleidžia giliai įmigę, sąstingio būsenoje, kurią mokslininkai vadina hibernacija. Šiuo laikotarpiu žinduoliams reikalinga ypatinga ramybė, pastovi temperatūra ir saugi aplinka. Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas šikšnosparniams žiemoti jų pamėgtose Kauno apylinkėse, čia esančiuose fortuose buvo įsteigti draustiniai, vėliau įtraukti į Europos Sąjungos saugojamų teritorijų „Natura 2000“ sąrašą.

Tačiau tokios apsaugos nepakanka, nes fortuose nuolat lankosi vandalai, kurie čia triukšmauja, kūrena laužus ar net gaudo pačius skraiduolius.

Pasikeitusi aplinkos temperatūra ir triukšmas šikšnosparnius pakelia iš įmygio, priverčia ieškoti naujos aplinkos, o tai juos išbalansuoja. D. Makavičius teigė, kad šie žinduoliai yra linkę žiemoti vis tose pačiose, didžiosiose žiemavietėse, tačiau, naujausi skaičiavimai rodo, kad dalis šikšnosparnių renkasi kitas, daug ramesnes žiemojimo vietas - vieno seno uosio drevėje jų rasta net devyniasdešimt.

Nepaisant to, iš įmygio pakeltam gyvūnėliui sunku adaptuotis prie naujų sąlygų. „Pažadintas šikšnosparnis ilgai negyvena, nes sutrinka jo gyvybinis ritmas“ – aiškino Kauno Marių regioninio parko vyriausiasis biologas Giedrius Vaivilavičius.

Pabudęs gyvūnėlis ima naudoti negausias savo energijos atsargas, kad galėtų prisitaikyti prie aplinkos, tai jį išsekina ir jis galiausiai miršta nesulaukęs žiemojimo pabaigos. Taip padaroma žala ir patiems draustiniams. Gamtininkai, tyrinėjantys šikšnosparnių paplitimą, pastebi, kad žiemavietėse yra daug šiukšlių, aptinkama apgriautų fortų konstrukcijų. Biologas G. Vaivilavičius džiaugėsi, kad šiemet pavyko išvengti stipraus didžiųjų skraiduolių susitelkimo vietų niokojimo ir nežymaus, tačiau reikšmingo šių žinduolių pagausėjimo.

Kauno fortuose žiemoja maždaug septynios skirtingos šikšnosparnių rūšys. Šešios iš jų yra įtrauktos į „Lietuvos Raudonąją Knygą“, keletas saugoma net Europos mastu. Viena šių gyvūnų rūšis – itin vertinga, nes jos atstovų aptinkama tik po kelis vienetus, tad jų populiacija apylinkėse yra tik per plauką nuo išnykimo.

Gamtininkai pastebi ir teigiamų pokyčių: pastaruoju metu didėja susidomėjimas šikšnosparniais ir jų apsauga. Siekdami pasirūpinti skraiduolių gerove jie pataria nesilankyti gyvūnų žiemojimo vietose, o artėjant pavasariui, neužsandarinti savo gyvenamųjų namų rūsių ir palėpių, kad šie galėtų ten prisiglausti.

Gamtininko D.Liekio videoblogas: kaip saugiai pagauti ir perkelti į namus patekusį šikšnosparnį?