S. Paltanavičius: dabar – pavasariška laisvė visiems

 (2)
Lietuva gyvena pavasariu ir Velykų laukimu. Dėl Velykų neabejoja niekas – jos bus bet kokiu oru, bet kurį pavasario mėnesį. Šiemet jos gana ankstyvos. Žinoma, per Velykas mūsų namuose netrūks žalumynų, kurių patys pasiruošėme, pasisėjome, pridaiginome. O gamtoje pavasaris tikrai be naujos žalios spalvos.
Parskrendantys paukščiai
Parskrendantys paukščiai
© Shutterstock nuotr.

Žadama šiluma Velykų dieną turėtų dar labiau sustiprinti šventės jausmą. O po Velykų pavasaris turėtų būti kitoks – nieko keista, juk kovas jau baigsis.

Ką tik Lietuvoje buvo nepavasariškai balta ir švaru. Savaitgalį iškritęs sniegas baltavo ant žemės, medžių, stogų. Kai kur jo sluoksnis siekė 15 ar net daugiau centimetrų, taigi jame buvo sukaupta daug vandens. Iškritęs ant nesušalusios žemės, jis tirpo iš apačios, o vanduo gėrėsi dirvon. Ten, jos giluminiuose sluoksniuose, dar jaučiamas drėgmės stygius, tad ištirpusio sniego vandens vargu ar teks upeliams. Taip būtų įvykę, jei būtų liję.

Kaip sniegą sutiko augalai ar paukščiai? Jie tuo labai nesistebėjo. Aktyvių augalų dar nedaug, jie ramiai gulėjo po sniegu. Žvėrims sniegas nesukėlė jokių nepatogumų, o paukščiams, sugrįžusiems iš pietų, turėjo būti jei ne staigmena, tai nors šioks toks išbandymas.

Stebėjau vieversius, kuriuos sniegas suvijo prie lauko kelių. Jie čia kapstė sniegą, lesė žolių sėklas. Pempės bėgiojo pabaliais, vis linksėjo – matyt, lesalo tikrai rado. Žąsys ir gulbės giesmininkės braidė po sniegą, gnaibė želmenų viršūnes. Žvaliausiai jautėsi baltoji kielė – lakstė ledu, purpsėjo ir vis lesė, stvarstė.

Visa tai baigėsi, dabar pavasariška laisvė visiems. Po Velykų ar net per jas reikia žvalgytis baltųjų gandrų – šiaip ar taip rytoj ne tik Didysis penktadienis, bet ir Gandrinės, Blovieščius, gandrų sugrįžimo diena. Jeigu jūsų sodybos gandrų lizdui ko nors trūksta, jeigu jis apaugo šakomis, atžalomis, skubėkite pasirūpinti, kad gandrai turėtų kaip sugrįžti į savo namus.

Ko gero, prieš Velykas apie tai ir reikėtų kalbėti – apie žolės gaisrus. Tačiau jų grėsmė artėja – štai ims džiūti žolė ir, neduok Dieve, pradės rūkti padangė. Nedarykite to, nenaikinkite mūsų gamtos, neskubinkite klimato kaitos. Nedarykite sau ir kitiems gėdos. Ir ne tik prieš Velykas, ne tik šį pavasarį. Visada!

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)