Ruošiamas naujas Vyriausybės nutarimas: Vijūnėlės dvaras palyginti smulkmena

 (221)
Skandalingoji Vijūnėlės dvaro istorija politikų ir ministerijų darbuotojų panašu, kad nepamokė. Lyg jos būtų maža, Vyriausybės nutarimu vėl norima sukurti vienam asmeniui itin palankią situaciją, kuri galbūt leistų Pajūrio regioniniame parke pastatyti visą gyvenamųjų namų gyvenvietę, vertą net 50 milijonų eurų. Tiesa, prieš tai reiktų perbraižyti valstybinio parko ribas.
Pajūrio regioniniame parke esantys namai (asociatyvi nuotrauka)
Pajūrio regioniniame parke esantys namai (asociatyvi nuotrauka)
© DELFI

Susisiekimo ministerija pateikė grandiozinį pasiūlymą

Aplinkos ministerija sulaukė oficialaus Susisiekimo ministerijos pasiūlymo keisti Vyriausybės nutarimą „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“. Raštą pasirašė susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas. Tačiau su juo pačiu susisiekti nepavyko, nes paskambinus į politiko sekretoriatą, sekretoriato darbuotojai nukreipdavo į ministerijos Komunikacijos skyrių. O šio darbuotojai viceministro sprendimo nepagrindė.

GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, kad Susisiekimo ministerija į Aplinkos ministeriją kreipėsi šių metų kovą. Susisiekimo viceministro A. Žvaliausko pasirašytas pasiūlymas Aplinkos ministerijai skamba taip: „Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą ir siūlo: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia perspektyvinius jūrų uosto plėtros planus, dėl kurių sprendinių įgyvendinimo gali tekti dalies I Melnragės gyventojų valdomą turtą paimti visuomenės poreikiams. Įvertindami tai, siūlome tvirtinant Ribų planą išplėsti parko gyvenamojo prioriteto zoną, numatant galimybę joje ateityje suformuoti žemės sklypus, kurie bus panaudoti atlyginti I Melnragės gyventojams už paimtą visuomenės poreikiams žemę.“

Susisiekimo ministerijos siūlymas Aplinkos ministerijai
Susisiekimo ministerijos siūlymas Aplinkos ministerijai
© DELFI

GRYNAS.lt šaltiniai pamatę tokį siūlymą tiesiog apstulbo. Jie nesuprato, nuo kada Susisiekimo ministerija pradėjo spręsti, kurioje teritorijoje sklypai turi būti kompensuoti ir kodėl reikia mažinti saugomą teritoriją, juk pajūryje ir taip yra laisvų sklypų.

Toks siūlymas nustebino ir Aplinkos ministeriją, ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), ir Klaipėdos merą. Įdomiausia yra tai, kad susisiekimo viceministro siūlymas buvo staigmena net pačiai Susisiekimo ministerijai. Tačiau, kaip informavo šaltiniai, jei toks siūlymas būtų priimtas ir įtvirtintas Vyriausybės nutarimu, tai labai pagelbėtų Sauliui Trečekauskui. Tai jam priartintų galimybę parke statyti visą namų gyvenvietę ir užsidirbti milijonus. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Melnragėje – vienas ypatingas sklypas, kuriame galima statyti dangoraižį

Žiniasklaidoje skelbta, kad S. Trečekauskas yra padaręs nemenką karjerą. Kadaise jis yra dirbęs EBSW prezidento Gintaro Petriko vairuotoju, tačiau vėliau jo karjera šovė į viršų - jis atsidūrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Teisės skyriuje. Vėliau dirbo tuomet susisiekimo ministru buvusio socialdemokrato Zigmanto Balčyčio padėjėju, o kai Z. Balčytis tapo finansų ministru S. Trečekauskas tapo jo patarėju. Dar vėliau jis dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju, iš pastarųjų pareigų kilus skandalui dėl piktnaudžiavimo jis buvo atleistas kaip praradęs vadovo pasitikėjimą.

I Melnragėje, kurios iškeldintų gyventojų turtą Susisiekimo ministerija siūlo kompensuoti Pajūrio regioniniame parke, Kopų g. 69 A yra vienas ypatingas sklypas, kuriame S. Trečekauskas kadaise gavo palaiminimą statyti dangoraižį. Sklypo detalusis planas buvo patvirtintas, tačiau iki šiol yra ginčijamas teismuose, mat toje teritorijoje galima tik mažaaukštė statyba.

Nuo 2005-ųjų besitęsianti ir niekaip nesibaigianti Melnragės dangoraižio istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį ir tęsiasi iki dabar. Sklypo detalųjį planą, kurio nepatvirtino Klaipėdos savivaldybė, patvirtino pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), taip niekada ir nepateikusi aiškių argumentų, kodėl ten galima tokia statyba.

Saulius Trečekauskas
Saulius Trečekauskas
© DELFI

Iki dabar sklypas ir suplanuotas dangoraižis yra teismų objektas. „Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nagrinėjama administracinė byla, kurioje sprendžiamas detaliojo plano teisėtumo klausimas“, - GRYNAS.lt patvirtino VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Tačiau šis ypatingas sklypas patenka į Susisiekimo ministerijos pasiūlyme minimą I Melnragės teritoriją ir tuomet kompensuoti tektų ne tik sklypą, bet ir negautas pajamas už dangoraižio projektą. Vis dėlto sklypo perkėlimas į Pajūrio regioninį parką ir vienos teritorijos Karklėje pavertimas gyvenamąja zona S. Trečekauskui būtų itin parankus, nes jis Pajūrio regioniniame parke jau turi ne vieną sklypą.

Pajūrio regioniniame parke sklypų jau turi

S. Trečekauskas ir jo žmona Aurelija Trečekauskienė Pajūrio regioniniame parke jau turi ne vieną sklypą.

A. Trečekauskienė pajūryje išgarsėjo tuo, kad jos 2002 metais varžytinėse už 100 litų įsigytas deviacijos įrenginys, paprasčiau tariant, betoninis stulpas, tapo galvos skausmu uostininkams ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statytojams. Verslininkė už šį uosto akvatorijoje esantį statinį pareikalavo pusės milijono litų. Tačiau pelningas užmojis neišdegė, stulpas buvo nacionalizuotas ir nugriautas.

Nors šeima parke turi ne vieną sklypą, statybų leidimas išduotas tik viename sklype, kuris priklauso ne Trečekauskams, o kituose sklypuose statybos nevyksta, tarsi būtų kažko laukiama.

„Pagal pateiktus duomenis, informacija, kad yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, rasta tik vienam iš minimų sklypų, leidžiama statyti gyvenamąjį namą ir svečių namus“, - GRYNAS.lt komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyriaus vyr. specialistė Rasa Šneiderienė. Šis sklypas taip pat priklausė Trečekauskų šeimai, tačiau, GRYNAS.lt šaltinių duomenimis, buvo parduotas.

Tačiau, pasak Registro centro duomenų, šiai šeimai priklauso dar trys sklypai Pajūrio regioniniame parke. Jie visi yra žemės ūkio paskirties sklypai. Vieną iš sklypų, kurio plotas 9.8073 ha, valdo net 8 bendrasavininkiai, nors didžiąją dalį, 84573 ha sklypo valdo A. Trečekauskienė. Taip pat kitą, 9.8159 ha sklypą valdo pats S. Trečekauskas. Šie du Karklėje esantys sklypai S. Trečekauskui galėtų atnešti didžiulę naudą, jeigu būtų išplėsta gyvenamoji zona būtent po jo sklypais, o tokį dalyką labai priartina Susisiekimo ministerijos pasiūlymas.

Su pačiu S. Trečekausku ir jo žmona GRYNAS.lt žurnalistams susisiekti nepavyko.

Vietoje 1 namo galėtų pastatyti net 300

GRYNAS.lt paklausė Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, kiek namų būtų galima pastatyti dviejuose S. Trečekausko šeimai priklausančiuose sklypuose, jeigu jų paskirtis pasikeistų iš žemės ūkio į gyvenamąją paskirtį, o tokį dalyką labai priartintų Susisiekimo ministerijos siūlymas, jeigu jis būtų priimtas.

„Na, aš nenorėčiau leistis į asmeniškumus, nes ne vien jūsų minimi asmenys turi ne vieną didelį sklypą Pajūrio regioniniame parke. Bendrai kalbant, toks siūlomas sprendimas, apie kurį jūs kalbate, būtų nepaprastai ekonomiškai naudingas visiems didelių sklypų savininkams. Nes mažuose sklypuose nelabai kas ir keistųsi. Kad jums būtų aiškiau, reikia paaiškinti pačią planavimo logiką. Kai valstybė grąžino, atkelinėjo žemes į Pajūrio regioninį parką, dokumentuose buvo aiškiai nurodyti apribojimai ir žmogus, kurio tie apribojimai netenkino, galėjo žemę keltis į kitą vietą, kur tų apribojimų nėra. Kai kas pasirinko kitą kelią, pasiėmė sklypus su apribojimais ir dabar kaltina valstybę dėl jo įsivaizduojamų teisių apribojimo. Buvo atvejų, kai asmenys buvo pateikę dešimtmilijoninius ieškinius valstybei už neva neteisėtus apribojimus jų žemės sklypuose“, - komentavo D. Nicius.

Pasak jo, bandymų pasidaryti gražaus pelno iš žemės sklypų buvo ne vienas ir matyt dar bus: „Galima netgi suprasti žmonių aistras. Kad tų įtampų būtų kuo mažiau ir kuo daugiau poreikių būtų patenkinta nepakenkiant parke saugomoms vertybėms ir nepaverčiant miestu visų atvirų erdvių, buvo leista įgytuose didesniuose sklypuose, ten, kur įmanoma, nepriklausomai nuo sklypo dydžio statyti bent po vieną sodybą: gyvenamąjį namą su priklausiniais.“

Pasak parko direktoriaus, dabar intereso dydį, galima suprasti atliekant elementarius skaičiavimus. Pavyzdžiui net ir 10 ha sklype žemės ūkio zonoje, galima statyti 1 gyvenamąjį namą su priklausiniais. Užstatymo plotas iki 500 m2.

„Jeigu tame sklype atsiranda gyvenamoji zona, kitaip tariant, kaip jūsų minimame rašte „praplečiama“ gyvenamoji zona į žemės ūkio zoną, kaip burtų lazdele mostelėjus atsiranda galimybė statyti daug gyvenamųjų namų. Ten atsiranda galimybė sudalinti sklypą į mažas dalis, praktiškai padaryti kolektyvinį sodą, kuriame kiekviename 6 arų sklype stovi po gyvenamąjį namą su priklausiniais. Ant 10 ha galėtum taip suformuoti sklypus, kad galėtum pastatyti apie 300 gyvenamųjų namų“, - aiškino D. Nicius.

Apytiksliais GRYNAS.lt šaltinių teoriniais skaičiavimais, vietoje 2 gyvenamųjų sodybų (1000 m2 užstatymo ploto), atsirastų apie 50 000 m2 bendro ploto. Vis dėlto, neaišku kaip tiksliai būtų formuojami sklypai, todėl yra paklaidos galimybė, o vidutinė rinkos vertė yra 1000 eurų už kvadratinį metrą. Taigi, vertė išauga iki 50 milijonų eurų.

Su Klaipėdos meru jokie pasiūlymai derinti nebuvo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš GRYNAS.lt žurnalistės išgirdęs apie tokį Susisiekimo ministerijos siūlymą buvo labai nustebęs ir teigė, kad apie pasiūlymus nieko nežino. Jis patikino, kad dar net nėra aiškių planų, kaip turėtų plėstis uosto teritorija.

Vytautas Grubliauskas
Vytautas Grubliauskas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Ne, aš nieko apie tai nežinau ir paties dokumento net nemačiau. Aš galiu komentuoti tik tai, ką iš jūsų girdžiu. Tačiau tikslių uosto plėtros planų dar nėra parengta ir kol kas dar niekas nėra aišku. Tai nėra aptarta nei su visuomene, nei su savivalda ir dabar sakyti, kad žmonės bus iškeldinami, būtų neteisinga“, - sakė V. Grubliauskas.

Meras buvo nustebęs, kodėl tokius sprendimus norima priimti Vyriausybės nutarimu, apeinant savivaldą: „Labai keista, kodėl tai norima pakeisti Vyriausybės nutarimu, nederinant su savivaldybe. Keistas būdas, kai norima viską pakeisti iš viršaus ir ieškoma tokių būdų.“

Klaipėdos meras patvirtino, kad adresas Kopų g. 69 A patenka į I Melnragės teritoriją, vis dėlto, jis nebuvo įsitikinęs, ar sklypas patektų į uosto plėtros teritoriją.

Vėliau su GRYNAS.lt žurnaliste susisiekęs Klaipėdos mero padėjėjas net paprašė persiųsti Susisiekimo ministerijos siūlymą Aplinkos ministerijai, nes savivaldybė norėtų su juo susipažinti.

Su parko direkcija taip pat niekas nesitarė

Pajūrio regioninio parko direktorius D. Nicius GRYNAS.lt teigė, kad su parko direkcija niekas nesitarė.

„Ne, nes net neįsivaizduoju, kaip galima būtų tartis su direkcija, kaip sunaikinti teritoriją, kurią parko direkcija įpareigota išsaugoti“, - komentavo D. Nicius.

Paklaustas, ar Susisiekimo viceministro pasiūlymas pakenktų parkui, pašnekovas teigė, kad parke apskritai beveik nėra valstybinės laisvos žemės: „Pabandysiu paaiškinti, kad suvoktumėte visą situacijos absurdiškumą. Jeigu yra taip, kaip sakote, kad Susisiekimo ministerija tikrai prašo Pajūrio regioniniame parke praplėsti gyvenamąją zoną tam, kad kompensuotų turto praradimą Melnragės gyventojams, tai galiu iškart pasakyti, kad tai nepadėtų. Toks siūlymas gali būti naudingas tik atskiriems piliečiams, ypač valdantiems didesnio ploto žemės sklypus, bet niekaip negalėtų būti siejamas su uosto plėtros reikalais. Nevalstybinės žemės, kurią būtų galima kažkam atiduoti, parke praktiškai nebėra. Tokiu atveju reiktų naikinti Europos Sąjungos saugomą teritoriją – itin gamtiškai vertingą ir griežtai saugomą Plazės rezervatą. Visos kitos žemės yra senai išdalintos ir tikrai ne vien vietiniams. Tad jei praplėstume gyvenamąsias zonas ir miestu paverstume visus žemės ūkio laukus, tai būtų tiktai atskirų žemės savininkų interesų tenkinimas ir nieko daugiau.“

Pasak direktoriaus, įvykdant Susisiekimo ministerijos pasiūlymus reikėtų apskritai panaikinti parką: „Net jeigu eitų kalba apie visų Melnragės gyventojų masinį iškeldinimą į Pajūrio regioninį parką, (kuo, aišku, aš netikiu) tai tose praplėstose zonose valstybė turėtų nupirkti pirmiausiai tuos žemės sklypus. Aišku, jeigu nupirktų dabar žemės ūkio paskirties žemę, kur statyba negalima ar galima statyti vieną sodybą, o po to pati valstybė priimtų teisės aktą, leidžiantį ten statyti bet kiek. Kažkokią miglotą ekonominę logiką būtų galima įžvelgti, bet tai būtų pats nešvariausias ir nesąžiningiausias biznis, kokį tik galima įsivaizduot daromą valstybės vardu. Mes tikrai nebe esame tos zonos šalis, kad valstybė žaistų tokius žaidimus. Tad gal net ir neverta svarstyti apie tą tik įsivaizduojamą žalą parkui. Taip tikrai niekas nedarys. Tokie Susisiekimo ministerijos siūlymai galėtų būti įgyvendinami tiktai panaikinant Pajūrio regioninį parką.“

Iškeldinimas – tik viena iš galimybių ir anksčiausiai 2020 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras GRYNAS.lt komentavo, kad gyventojų iškeldinimas iš pirmosios Melnragės yra tik viena iš galimų plėtros koncepcijų. Vis dėlto nors Klaipėdos meras teigė, kad dar visiškai neaišku, kokie bus uosto plėtros planai, uostas jau teigė žinąs, kad esą sklypas su dangoraižio projektu, į plėtros teritoriją nepateks.

„Šiuo metu rengiamas uosto Bendrasis planas, kuriame kaip viena iš galimų plėtros koncepcijų nagrinėjama uosto šiaurinės dalies plėtra pastatant išorinį uostą. Tuo atveju, jeigu tvirtinant Bendrąjį planą ši koncepcija būtų patvirtinta ir atsirastų potencialus naujo krovinio savininkas, kuriam reikėtų uosto teritorijos ir krantinių, kurių gylis būtų -16 - 17 m, galėtų būti vykdomi išorinio uosto statybos darbai“, - komentavo G. Zumaras.

Pasak jo, statybos darbai nebūtų pradėti anksčiau nei 2020 metais: „Įvertinus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimo dokumentų rengimą, poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir techninių projektų rengimą, statybos darbai nebūtų pradėti anksčiau kaip 2020 m. Į teritoriją patektų pietinė I Melnragės dalis. Minėtas sklypas, adresu Kopų g. 69A į teritoriją, kurioje numatoma uosto plėtra, nepatenka.“

Pasiūlymas nustebino net pačią Susisiekimo ministeriją

„Atvirai tariant, mums patiems tai buvo naujiena“, - sakė Susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus atstovė Rūta Dirsienė, paprašyta pakomentuoti Susisiekimo ministerijos siųstą pasiūlymą Aplinkos ministerijai.

Galiausiai Susisiekimo ministerija kaip atsakymą persiuntė GRYNAS.lt redakcijai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtą atsakymą ir teigė, kad būtent uostui ir buvo perduotas derinti Vyriausybės nutarimo projektas. Nors uosto infrastruktūros direktorius anksčiau GRYNAS.lt pripažino, kad iškeldinimas tik viena iš galimybių, dar nėra aišku, ar gyventojai tikrai bus iškeldinti, bet kažkodėl pats uostas jau dabar ragina keisti Vyriausybės nutarimą.

„VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pagal kompetenciją derinti buvo pateiktas LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ (toliau – Ribų planas) projektas. Direkcija, atsižvelgdama į galimus šiuo metu rengiamo Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendinius, pasiūlė Ribų plano projekto rengėjams išplėsti parko gyvenamojo prioriteto zoną“, - rašoma uosto direkcijos atsakyme.

Sklypus grąžinti saugomoje teritorijoje sugalvojo pats uostas

Uosto direkcijos parengtame atsakyme parašyta, jog jis turi numatyti rezervines teritorijas ir tokius tikslus jam iškėlė susisiekimo ministras savo įsakymu dar 2014 metais: „Klaipėdos uosto bendrojo plano rengimo tikslai yra šie: sukurti uosto plėtros viziją; įvertinti esamas ir perspektyvines uosto veiklos kryptis, kompleksiškai suplanuoti uosto teritorijos plėtrą ir nustatyti teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygas; suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką, suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų; numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje.“

Uosto direkcijos nuomone, vykdant valstybinės reikšmės projektus, kurių įgyvendinimui reikia paimti privačius sklypus visuomenės poreikiams kaip kompensacinę priemonę būtų tikslinga svarstyti sklypo keitimo į panašios vertės, esančius panašioje vietoje (pajūryje), nutolusius nedideliu atstumu nuo dabartinės vietos, žemės sklypus galimybę.

Vis dėlto, paprašius Susisiekimo ministeriją pateikti jos pačios poziciją ir paklausus, ar būtent Susisiekimo ministerija turi spręsti, kurioje teritorijoje sklypai turi būti grąžinti, atsakymo sulaukti taip ir nepavyko.

Susisiekimo ministerija savo oficialios pozicijos dėl viceministro išsiųsto rašto nepateikė, o su susisiekimo ministru kaip su raštą išsiuntusiu viceministru žurnalistams susisiekti nepavyko.

Aplinkos ministerija – šokiruota

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras GRYNAS.lt teigė, kad tai ne siūlymas, o nesusipratimas.

„Tai yra visiškas nesusipratimas, kad būtų į saugomą teritoriją siūloma sukelti gyvenamąsias zonas. Tai būtų paradoksas visos Europos kontekste. Galima būtų siūlyti kažkur kitoje vietoje, bet saugomos teritorijos skirtos daugiausiai gamtos vertybėms ir ekosistemoms išsaugoti ir visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Tai sukėlimas tikrai nepadidintų parko patrauklumo ar ekologinio stabilumo“, - kalbėjo V. Bezaras.

Jis patikino, kad toks pasiūlymas nebus vykdomas: „Tikrai nebus vykdomas šitas pasiūlymas.“

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Planavimo ir kadastro skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė GRYNAS.lt teigė dar negalinti pakomentuoti rašto, nes jis tiesiog šokiravo.

„Mes tik neseniai tą raštą gavome ir dabar sprendžiame, ką daryti. Nežinau, dar negaliu nieko pakomentuoti, tiesiog mums labai didžiulė staigmena, tokio rašto nesitikėjome“, - sakė V. Valantiejienė.

Sunaikintų gamtines vertybes ir paverstų parką miestu

Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamųjų zonų plėtimas parke jį paverstu miestu.

„Šiandien buferinėje apsaugos zonoje leidžiama dalint sklypus ir statyti kiek nori gyvenamųjų namų. Jau vien buferinėje zonoje vystosi miestas, kuriami gyvenamieji kvartalai. Ateityje iškils problemos su gyvūnų migracija net neplečiant gyvenamųjų zonų parke“, - teigė E. Paplauskis.

Pasak ekologo, parke tiesiog neliktų žvėrių, paukščių: „Jeigu prarasime žemės ūkio žemes ir visos jos taps miestu, kalbėti apie bet kokį gamtos išsaugojimą parke nebebūtų jokios prasmės. Tiek parke gyvenantys žvėrys, migruojantys paukščiai (gervės, gandrai) prarastų paskutines mitybines erdves ir tiesiog jų parke neliktų. Mano nuomone, gyvenamųjų zonų plėtimas reiškia ir Pajūrio regioninio parko panaikinimą ir gamtinių vertybių sunaikinimą.“

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)