Skaitytojas Kęstutis Pasvalio rajone aptiko keistą radinį – prie daržinės pastogės voro suregztame tinkle buvo įstrigę kelios paukščio plunksnos. Šis vaizdinys užminė mįslę – ar voras gali sumedžioti paukštį, o galbūt paukštis medžiojo vorą ir pakliuvo kažkam plėšresniam į nagus? Paukščių ir vorų tyrinėtojai kraipo galvas – jų teigimu, plunksnos voro tinkle atsidūrė atsitiktinai, nes lietuviški vorai paukščių nemedžioja ir pateikė kelias versijas, kaip pluksnos galėjo pasiekti voro „medžioklės plotus“.
Galėjo puotauti paukštavangis arba katinas
Gamtos tyrimų centro paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys, apžiūrėjęs nuotraukas, konstatavo, kad Lietuvoje tikrai nėra vorų, kurie galėjo nunarplioti paukščius „gaudantį“ voratinklį.
„Iš tų nuotraukų atrodo, kad tiesiog jau sudraskyto paukščio plunksnos pateko į tinklą. Įtarčiau, kad kur nors netoli gal koks vanagas draskė paukštį, o koks vėjo sūkurys susidarė palėpėje ir įnešė tas plunksnas. Tik taip galėčiau paaiškinti. Koks ten paukštis? Sunku pasakyti, kažkas iš žvirblinių – gal kokio varnėno jauniklio ar strazdo. Lietuvoje nėra voro, kuris turėtų ką padaryti paukščiui“, - samprotavo pašnekovas.
E. Čepulkovskis
Dažniausiai vorai paukštėdos paukščius gaudo mažesnius už save, taip pat - paliegusius ir leisgyvius paukščius. Šiose nuotraukose puikiai matomas voratinklis, o paukštėdos nenaudoja voratinklio grobiui pasigauti.
Anot jo, Lietuvoje vorai siekia vos kelis centrimetrus, todėl ir jų grobis – tik smulkūs vabzdžiai. „Paukščio tikrai nė vienas neįveiktų“, - juokėsi M. Dagys.
Jis juokavo, kad greičiausiai kova dėl grobio jau buvo pasibaigusi ir vyko kažkieno „puota“: „Galų gale gal ir koks katinas galėjo sudraskyti paukštį. Nežinant konkrečios aplinkos sunku pasakyti. Bet ten atrodo lyg ir kokia palėpė... Matosi, kad tinkle yra ir smulkių, ir stambių plunksnų, todėl greičiausiai buvo paukštis sudraskytas. Nes kai paukštis šiaip šeriasi, būtų tik smulkios plunksnos“, - sakė M. Dagys.
Paukščius medžioja vorai paukštėdos
Elektroninės vorų parduotuvės „Staktos voras“ bei nariuotakojų zoologijos sodo „Insektariumas“ Palangoje įkūrėjas Edgaras Čepulkovskis patvirtino M. Dagio žodžius, kad Lietuvoje negyvena vorų, kurie mistų paukščiais. Tačiau tokių vorų – paukštėdų galima įsigyti ir auginti juos kaip egzotinius gyvūnus.
„Dažniausiai vorai paukštėdos paukščius gaudo mažesnius už save (dažniausiai grobį renkasi 1/3 savo kūno dydžio), taip pat - paliegusius ir leisgyvius. Šiose nuotraukose puikiai matomas voratinklis, o paukštėdos nenaudoja voratinklio grobiui pasigauti, dažniausiai tiesiog medžioja. Voratinklius jie pina sukdami lizdus arba kokonus“, - aiškino vorų gyvenseną gerai išmanantis vyras.
M. Dagys
Matosi, kad tinkle yra ir smulkių, ir stambių plunksnų, todėl greičiausiai buvo paukštis sudraskytas. Nes kai paukštis šiaip šeriasi, būtų tik smulkios plunksnos.
Jo teigimu, skaitytojo užfiksuotose nuotraukose matomas voro kryžiuočio (lot. Araneidae) voratinklis, jo „gyventojas“ tikrai gali įkąsti, bet paukščio sumedžioti nesugebės.
„Šis voras galėtų įkasti, nes jo suaugusio individo cheliceros (chelicerinių gyvūnų pirmoji burnos galūnių pora, atliekanti žandų funkcijas – red. past.) ganėtinai stiprios, bet sumedžioti paukščio tikrai nesugebėtų, dažniausiai atvirkščiai - paukščiai juos medžioja“, - aiškino E. Čepulkovskis.
