„Žmonės sugalvoję, kad beveik viskas, pradedant nuo ūsų, baigiant visais Amūro tigro kūno organais, žmogų gydo. Mes, žmonės, tiesiog įsikišome į jo teritoriją. Mažėja miškai, jie yra kertami, tai ir dėl to ši rūšis atsidūrė ant išnykimo ribos“, – sako A. Grebliauskienė
Regi penkiskart geriau už žmogų
Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė sako, kad Amūro tigrai – didžiausio katės Žemėje. Pasak specialistės, tai – be galo stiprūs gyvūnai, net 100 kg besiskiriantys nuo Sumatros Indijos tigro. Šių gyvūnų tėvynė yra Tolimieji Rytai.
„Tai yra gyvūnas vienišius. Patinas užima maždaug 1000 km teritoriją, kurią susižymi, ir nevalia įeiti į jo teritoriją. Šis gyvūnas ne tik be galo stiprus, bet ir greitas. Jis gali šokti į šoną 5 m, į aukštį – 6 m. Be galo geras regėjimas, mato penkis kartus geriau už žmogų, skiria spalvas“, – teigia A. Grebliauskienė.
Lietuvos zoologijos sodo vyresnysis gyvūnų priežiūros specialistas Martynas Adomaitis kiekvieną rytą gyvūnams ruošia pusryčius. „Turiu sumatuoti, susverti, įtrinti vitaminus ir kiekvienam gyvūnui pagal skonį, svorį, priklausomą normą […] sudėti atskirai į jo indą“, – sako M. Adomaitis.
Jis pabrėžia, kad gyvūnų prižiūrėtojas turi būti išradingas. „Turi suteikti savo gyvūnui galimybę ką nors veikti, jis neturi nuobodžiauti, jis turi turėti žaislų, kaip ir mūsų naminės katės, jis privalo draskyti nagus, kad nelūžinėtų. Turi turėti kamuoliukų“, – sako vyras.
Pasak jo, mėsa slėpiama po lapais, duobėse, kad gyvūnas jos ieškotų. „Skatiname jo natūralią elgseną, kad jis netinginiautų, būtų judrus, – paaiškina prižiūrėtojas. – Mūsų tigrai yra judrūs, agresyvūs, norintys, ieškantys – katinas ir privalo būti toks.“
Per dieną suėda 8 kg mėsos
A. Grebliauskienė apgailestauja, kad šių gyvūnų amžius nėra ilgas. Ji pažymi, kad literatūroje jis nurodomas skirtingai.
„Bet mūsų zoologijos sodo statistika yra tokia, kad šitas gyvūnas vidutiniškai gyvena 16–20 metų. Mūsų Mirgis yra senas, jam yra 17 metų. Tai yra daug, palyginus – kaip žmogui 80 metų“, – tvirtina moteris.
Pasak Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos, šiam gyvūnui reikia tikrai nemažai maisto.
„Tikrai galime patvirtinti, pas mus tigras per dieną suėda 8 kg mėsos. Yra trys tigrai, taigi per dieną reikia 24 kg mėsos. Dar reikia pagardinti kiaušiniu, varške, kad gautų kalcio, pieno. Ir dar – įvairūs papildai“, – vardija A. Grebliauskienė.
Šiems galingiems gyvūnams reikalinga pagalba. Jei turite nereikalingą seną statinę, tigrai ja tikrai apsidžiaugtų.
„Šiuo metu zoologijos sode turime plastmasines bačkas, kurias gavome iš gerų žmonių. Mes jas naudojame plėšrūnams – mėsai slėpti. Mėsą paslepiame būtent toje bačkoje, gyvūnas atbėga agresyvus ir ją sudrasko. Viena bačka mūsų Amūro tigrui atitarnauja savaitę“, – pasakoja M. Adomaitis.
Jo teigimu, gyvūnas bačką apsikabina, suleidžia nagus, laiko kaip savo grobį: „Visa tigro agresija matosi ant tos bačkos.“
Tikisi sulaukti Amūro tigriukų
Pasak A. Grebliauskienės, ši gyvūnų rūšis atsidūrė ant išnykimo ribos. „Be galo geras yra šio tigro kailis, nes jis išgyvena didžiausius šalčius, gali pernešti iki 45 laipsnių šalčio. Ir visų pirma jis medžiotas dėl kailio“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.
Taip pat, A. Grebliauskienės teigimu, „pasitarnavo“ ir netradicinė medicina. „Žmonės sugalvoję, kad beveik viskas, pradedant nuo ūsų, baigiant visais Amūro tigro kūno organais, žmogų gydo. Mes, žmonės, tiesiog įsikišome į jo teritoriją.
Mažėja miškai, jie yra kertami, tai ir dėl to ši rūšis atsidūrė ant išnykimo ribos“, – įsitikinusi Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.
Ji priduria, kad Amūro tigrai yra saugomi, įtraukti į Tarptautinę raudonąją knygą. A. Grebliauskienės žiniomis, Rusijos Tolimuose Rytuose yra likę apie 300 tokios rūšies tigrų vienetų.
„Tai be galo mažai, – tikina moteris. – Zoologijos sodai prisideda, kad išsaugotų šią rūšį, sudaromos kilmės knygos. Mes, kaip zoologijos sodas, dalyvaujame tigrų programoje. Labai smagu, kai lankytojai ateina ir jiems tenka pamatyti viename voljere du gyvūnus. Tai yra tas metas, kai gyvūnai pas mus poruojasi.“
Pasak A. Grebliauskienės, per Lietuvos zoologijos sodo istoriją gimė 119 tigriukų, kurie yra išvykę gyventi į įvairius pasaulio zoologijos sodus.
„Ir dabar turime sudarę porą, laukiame rujos ir tikimės tigriukų“, – sako Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.
