Valstybinius miškus tvarkantiems miškininkams dabar labiausiai rūpi pusamžių, brandžių ir perbrendusių eglynų sveikata. Tokiuose eglynuose, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, antrąjį šių metų pusmetį prognozuojama nepalanki padėtis.
Laiku nesutvarkius žalių eglių vėjavartų ir vėjalaužų, jos gali tapti pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais. Dalis eglynų dar nėra visiškai atsigavę nuo netikrojo eglinio skydamario pažeidimų, o jau reikia ruoštis žievėgraužio, kurio populiacija pirmąjį šių metų pusmetį ypač sparčiai gausėjo šiaurės rytų, rytų ir pietryčių Lietuvos eglynuose, atakoms. Kaip sakė Virgilijus Vasiliauskas, itin įdėmiai bus stebimi pušų spyglius graužiančių vabzdžių židiniai Dzūkijoje, kad laiku būtų imtasi priemonių pušynams apsaugoti.
Vabzdžiai kenkėjai – vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių nukenčia šalies miškai. Jie per pirmąjį šių metų pusmetį, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pridarė žalos 5,2 tūkst. hektarų plote. Miškininkams didžiausią nerimą kelia tai, kad pagausėjo pušų spyglius graužiančių vabzdžių. Šių metų pavasarį jau buvo ruoštasi iš lėktuvo purkšti juos naikinantį preparatą 1100 ha plote, tačiau dėl gamtinių veiksnių kenkėjų buvo mažiau, nei tikėtasi, todėl purškimų atsisakyta.
Nerimą kelia ir netikrojo skydamario pažeistų eglynų gyvybingumas. Pirmąjį šių metų pusmetį netikrasis eglinis skydamaris septyniolikoje miškų urėdijų pakenkė 537 hektarų eglynų. Džiūstančias egles teko iškirsti 179 hektaruose. Nors šio kenkėjo populiacija ir sunyko, medžiams atsigauti prireiks nemažai laiko.
Daug žalos miškams pridaro ir medžių grybinės ligos. Jos pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotos 6,9 tūkst. hektarų plote. Didžiausius ligų židinių plotus sudaro džiūstantys uosynai ir ąžuolynai, drebulinės pinties pažeisti drebulynai ir šakninės pinties pažeisti pušynai. Miškininkams pavyko likviduoti arti 2 tūkst. hektarų židinių.
Medžių liemenų kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 2,3 tūkst. hektarų miškų. Iš jų aktyviausi buvo eglių liemenų kenkėjai. Tarp šių kenkėjų gausumu išsiskiria žievėgraužis tipografas. Miškininkai pašalino daugiau kaip 2,2 tūkst. hektarų eglių liemenų kenkėjų židinių.
Šalies valstybiniai miškai nemažai nukenčia ir nuo žvėrių. Daugiausia žalos pridaro briedžiai, europinės stirnos, taurieji elniai. Jie apkramto medžių ir krūmų ūglius, nulaužo medelių viršūnes, aplaupo žievę, nutrina kamienus. Savo „darbštumu“ neatsilieka ir bebrai. Tvenkdami upelius, jie užtvindo miško plotus, kurie nudžiūna dėl gruntinio vandens lygio svyravimų. Bebrai „nukerta“ ir medžius aplinkui patvenktus plotus.
Per pirmąjį šių metų pusmetį pakankamai eibių prikrėtė ir vėjai. Jie mišką išvertė ir išlaužė 5,8 tūkst. hektarų plote. Vėjų, audrų ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 6,2 tūkst. hektarų plote. Dauguma padarinių likviduota – miškininkai sutvarkė 5,7 tūkst. hektarų.
