Šiais metais lūšių, kaip ir vilkų, skaičiavimas neįvyko – Lietuvoje buvo besniegė žiema, todėl nepavyko sekti šių gyvūnų pėdsakais. Pagal praeitų metų duomenis, Lietuvoje turėtų būti maždaug 97 lūšys. Tiesa, šią žiemą tikimasi, kad skaičiavimas bus galimas ir taps aišku, kiek iš tikrųjų mūsų miškuose gyvena šių į Raudonąją knygą įrašytų laikinių žvėrių.
Lūšių skaičius kol kas auga
Lūšių populiacijai nustatyti taikoma panaši metodika kaip ir vilkų: yra paskirta data, kada sniege skaičiuojami žvėrių pėdsakai ir pagal jų skaičių nustatoma, kiek tos rūšies individų gyvena Lietuvoje. Gamtininkas Petras Adeikis sako, kad pastaruoju metu pastebimas lūšių populiacijos augimas. Tą patvirtina ir kitas Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Tačiau jis priduria, kad buvo laikas, kuomet lūšių skaičius Lietuvoje buvo itin mažas ir šie žvėrys galėjo visai išnykti.
Lietuvos lūšis nušauna Latvijoje
Mokslininkų išaiškinta, kad lūšių populiacija Lietuvoje mažėja dėl miškų kirtimo, vykstančio ištisus metus ir vienu metu daugelyje miškų, dėl žmonių lankymosi miškuose, dažnos medžioklės ir ypač su varovais bei šunimis. Neigiamai populiaciją veikia miškų suskaidymas į daug mažų masyvų ir jų tarpusavio izoliacija slapstymuisi, veisimuisi ir jauniklių auginimui tinkamų vietų trūkumas. Lūšys dažnai serga parazitinėmis ligomis, Labai didelis lūšių jauniklių mirtingumas, nes iki brandos amžiaus išgyvena mažiau nei pusė lūšiukų. Dažnai migruojančias lūšis partrenkia automobiliai, sužaloja kiti žvėrys. Taip pat daug žalos padaro brakonieriai.
Kauno Zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, kalbėdama apie lūšių išgyvenimo sąlygas, pabrėžia, jog visuomet būna bent keli individai, kurie migruodami pasiekia Latvijos miškus, kur būna sumedžiojami.
„Lūšys Latvijoje yra medžiojamos. Nustatomas skaičius, kiek galima jų sumedžioti. Mūsų lūšys taip pat gali nueiti ten. Ir būti sumedžiotos“, – sako A. Grebliauskienė.
Anot jos, yra lūšių, kurios patenka į kitiems žvėrims paspęstus spąstus.
Lūšys buvo veisiamos
Anot gamtininko S. Paltanavičiaus, norint išgelbėti lūšis nuo išnykimo, teko jas veisti. Savo srities profesionalai parengė programą, kurią įgyvendinant buvo finansuojamas lūšių veisimas. S. Paltanavičius pasakoja, kad į miškus buvo paleista 17 lūšių.
Specialistas pabrėžia, kad lūšys paleistos joms labiausiai patogioje vietoje migruoti ir gyventi – netoli Lietuvos centro Kazlų Rudos girioje, kad galėtų plisti po gretimus miškus ir teritorijas.
Gamtininkas P. Adeikis priduria, kad kai lūšių skaičius būna toks mažas kaip 2007 metais, populiacija tampa tiesiog negyvybinga. Jis atkreipia dėmesį, kad tokia rūšis tikrai išnyktų, atsižvelgiant ir į aplinkos įtaką.
„Pas mus populiacija buvo labai maža. Viskas vedė į rūšies nykimą. Dar pridėkime gamtos, tuos antropogeninius veiksnius, kai, tarkim, automobiliai nutrenkia, yra kritę nuo niežų, brakonieriai iššaudo. Lūšių buvo likę labai mažai“, – teigia P. Adeikis.
Nuomonės dėl stabilaus lūšių skaičiaus išsiskiria
Šiuo metu skaičiuojama, kad lūšių Lietuvoje gali būti apie 100 – 120 individų. Anot S. Paltanavičiaus, nors oficialiai skelbiama, kad šių plėšrūnų miškuose rasta apie 97, tačiau duomenys seni ir nuo 2015 metų, kada vyko paskutinis lūšių skaičiavimas, jų populiacija turėjo tikrai augti.
„Jeigu 2015 metais buvo vesti jaunikliai, 2016 metais skaičiavimas neįvyko, bet jaunikliai vėl buvo vesti. Žinoma, čia labai spėlioti negalima, bet tikrai populiacija 100 – 120. Tikrai yra tiek“, – mano S. Paltanavičius.
Pasak gamtininko, tai yra normalus populiacijos dydis ir galima teigti, kad individai gyvybingi bei aktyvūs, nors, palyginus su kitų žvėrių populiacijomis, lūšių skaičius visai Lietuvos teritorijai vis dar yra labai nedidelis, todėl kiekvienas individas yra be galo svarbus. Štai P. Adeikis tvirtina, kad lūšių Lietuvoje turėtų būti tiek, kiek vilkų.
„Aš taip įsivaizduoju, kad lūšių turi būti tiek, kiek vilkų – ne mažiau 200 individų, kad ta populiacija būtų tokia stabili ir nebijotų visų pašalinių veiksnių“, – sako P. Adeikis.
Tačiau S. Paltanavičius mano, kad visgi toks variantas praktiškai neįmanomas, nes skiriasi vilkų ir lūšių gyvenimo būdas, medžioklės įpročiai, todėl labiausiai tikėtina, kad vilkų populiacija lūšių kiekį viršytų du kartus.
„Niekur tokios pačios populiacijos nebūna. Vilkų populiacija visada aukštesnė. Vilkai veda daugiau jauniklių, gyvena šeimomis, todėl jaunikliams išlikti yra daug paprastesnės sąlygos. O lūšys yra vienišės ir jauniklių daug didesnis žuvimas. Paprastai gamtoje maždaug būna trys vilkai ir viena lūšis arba du vilkai ir viena lūšis“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Svarbi ekosistemos dalis
Lūšys - ramūs gyvūnai ir, pasak gamtininko P. Adeikio, pačios žmogaus nepuola, nebent jis prieina per arti ir žvėries nepastebi, o šis, manydamas, kad artėja pavojus, ginasi.
S. Paltanavičius aiškina, kad lūšys yra miško sanitarės ir labai svarbios ekosistemai.
„Tai yra ekologinė, mitybinė, grandinė. Medžiotojas tikrai negali pakeisti jos dalyvių. Nes tai yra žmogus, jis tikrai neturi to sugebėjimo reaguoti į vienokį ar kitokį gamtos įvykį. Tai yra plėšrūnas, kaip sanitaras, nes medžioja ir visada sumedžioja pirmiausia ligotus žvėris, mažiau atsargius. Visą laiką gamta formavosi atrankos principu. Lūšis yra atrankos vykdytojas“, – aiškina S. Paltanavičius.
Medžiotojai mato populiacijos augimą
Atliekant žurnalistinį tyrimą išklausėme ir medžiotojų poziciją. Lietuvos medžiotojai sutaria – pastebimas smarkus lūšių skaičiaus augimas. Jie mano, kad šiuos gyvūnus jau būtų galima pradėti medžioti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis teigia, kad miškuose paplitusios lūšys mažina stirnų populiaciją. Jam antrina ir Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas Bronislovas Domža.
„Jeigu populiacija yra išaugusi, tai kodėl nepradėti medžioti. Tie patys latviai medžioja. Jų populiacija tikrai yra išaugusi. Latviai į medžioklę žiūri pozityviau, bet pas mus kažkaip labai visi prieš“, – įžvalgomis dalijasi medžiotojas.
Tačiau, anot gamtininko Deivido Makavičiaus, negalima teigti, kad lūšių populiacija taip smarkiai išaugo, jog reiktų jas medžioti. Be to, jis sako nesuprantantis, kodėl reiktų mažinti šių plėšrūnų skaičių – nei žmogui, nei miškui jie didelės žalos nedaro.
„Nemanau, kad yra toks lūšių pagausėjimas, kad reiktų jas medžioti. Jeigu būtų iš tirsų daug, nemanau, kad jos daro jau tokią didelę žalą ūkininkams, kaip vilkai, pavyzdžiui. Iš principo, nedaro tokios didelės žalos. Be to, jos įtrauktos į Raudonąją knygą, tai lūšis iš jos reiktų išbraukti norint medžioti. O kad iš Raudososios knygos pirmos kategorijos išbrauktume lūšis, tai jų populiacija turi būti visiškai atsistačiusi ir gyvybinga. Tačiau mes to turbūt nesulauksim“, – komentuoja gamtininkas D. Makavičius.
Kaip bebūtų, lūšis yra mūsų miškų plėšrūnė - ne tik graži, bet ir svari ekosistemos dalis. Nors jų populiacija auga, tačiau manyti, kad lūšiai išnykimas jau niekada negrės - naivu. Kaip tik todėl tiek gamtininkai, tiek aplinkosaugininkai deda dideles pastangas, kad ši mūsų miškams svarbi rūšis išliktų.
