Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Nemuno deltos regioniniu parku, siekia atkurti Aukštumalės aukštapelkės hidrologinį režimą ir tokiu būdu ne tik išsaugoti pelkėje išlikusias vertingas gamtines buveines, bet ir bet ir padėti atsikurti žmogaus veiklos sužalotoms buveinėms.

Aukštumalė degraduoja
Aukštumalės pelkė
Kaip ir daugelis kitų Vakarų ir Vidurio Europos aukštapelkių, per tūkstantmečius sukaupusių didžiulius durpių klodus, Aukštumalės pelkinis kompleksas yra stipriai paveiktas durpių kasybos ir su ja susijusių sausinimo darbų.
Citata
Kartu su atkūrimo darbais vyks aukštapelkės biologinės įvairovės tyrimai, stebimi gruntinio vandens lygio svyravimai, kurie suteiks daugiau informacijos apie šioje unikalioje pelkėje vykstančius gamtinius procesus bei darbų, atliekamų siekiant ją išsaugoti, poveikį.

XX a. pr. Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas) priklausė Vokietijai, kurios verslininkų iniciatyva Aukštumalės aukštapelkėje buvo pradėta durpių eksploatacija. Ji tęsiasi jau visą šimtmetį. Siekiant atkurti ir išsaugoti Aukštumalės pelkines ekosistemas, pasižyminčias ežerokšnių kompleksais,  retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, 1995 m. išlikusi gana natūrali neeksploatuojama aukštapelkės dalis (1017 ha) buvo paskelbta Aukštumalės telmologiniu draustiniu.

Dėl ilgiau nei šimtmetį besitęsiančio Aukštumalės ir ją supančios aplinkos sausinimo aukštapelkėje žemėja gruntinio vandens lygis, pati pelkė, ypač jos pakraščiai, sausėja ir degraduoja: vyksta gana sparti durpių klodo mineralizacija, įsikuria aukštapelkėms nebūdinga augmenija, stipriai pažeistos pelkinės buveinės užauga mišku. Siekiant išsaugoti vertingą Aukštumalės pelkinį kompleksą būtina sumažinti vandens nuotėkį iš telmologinio draustinio teritorijos.
Drugių įvairovė Aukštumalės telmologiniame draustinyje

Numatoma pastatyti 500 užtvankų

Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas projektą „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, vykdys darbus, kurių metu bus tvenkiami didieji magistraliniai ir bareliniai grioviai. Tokiu būdu bus siekiama atkurti pelkėdarai palankų gruntinio vandens lygį – vieną reikšmingiausių aukštapelkės gyvybingumo ir išlikimo sąlygų. Telmologinio draustinio teritorijoje numatoma pastatyti apie 500 užtvankų (užtūrų), patvenkiant apie 70 kilometrų senųjų barelinių ir apie 10 kilometrų magistralinių griovių. Taip pat 100 ha plote numatyta iškirsti ir pašalinti aukštapelkėms nebūdingą sumedėjusią augmeniją.

Kartu su atkūrimo darbais vyks aukštapelkės biologinės įvairovės tyrimai, stebimi gruntinio vandens lygio svyravimai, kurie suteiks daugiau informacijos apie šioje unikalioje pelkėje vykstančius gamtinius procesus bei darbų, atliekamų siekiant ją išsaugoti, poveikį.

Siekiant supažindinti visuomenę su pelkių ekosistemų reikšme ir Aukštumalės pelkinio komplekso gamtinėmis vertybėmis, bendradarbiaujant su Nemuno deltos regioniniu parku bus parengta ekspozicija apie aukštapelkę, rengiami gamtos gidai, kurie galės vesti ekskursijas aukštapelkėje. Taip visuomenė geriau supras pelkių išsaugojimo svarbą, o vietos bendruomenė sužinos daugiau apie šalia esančias gamtines vertybes ir galės džiaugtis atnaujinta regiono infrastruktūra bei išaugusiu patrauklumu turistams.

Aukštumalės draustinis atsigauna po gaisro
Citata
Dėl ilgiau nei šimtmetį besitęsiančio Aukštumalės ir ją supančios aplinkos sausinimo aukštapelkėje žemėja gruntinio vandens lygis, pati pelkė, ypač jos pakraščiai, sausėja ir degraduoja: vyksta gana sparti durpių klodo mineralizacija, įsikuria aukštapelkėms nebūdinga augmenija.

Aukštumalės pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašus. Aukštapelkei išskirtinumo suteikia ne tik gamtinių buveinių įvairovė, bet ir tai, jog tai pirmoji pasaulyje nuodugniai ištirta ir mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė (Weber, 1902).

Spalio 18 d. (penktadienį) Traksėdžiuose (Šilutė) vyks projekto pristatymo seminaras, kurio metu visuomenė bus supažindinta su Aukštumalės aukštapelkėje esančiomis gamtinėmis vertybėmis ir jų išsaugojimo svarba.