Savaitgalį vėjas buvo stiprus, jis nestorą sniego sluoksnį nupustė, sunešė į natūralias sąvartas, ir atviri pliko ledo plotai kaip mat sulaukė pramogautojų. Iš Šilutės prie potvyniu užlietų ir šalčio sustingdytų ledo laukų važiavo jauni žmonės, pasiilgę žiemiškų pramogų po atviru dangumi.
Dauguma čiuožinėjo pačiūžomis, palikę automobilius apsauginio pylimo papėdėje. Ledo tyrais ties Pagrynių priemiesčiu pasivažinėti sumanė ir keturračių vairuotojai. Vienas jų ant galinės sėdynės vežėsi ir mažą vaiką.
Įlūžtančių pasitaiko kasmet
Bet įsibėgėjus ledo platybėse kiaurai košianti žvarba ir nuo galvos kepurę plėšiantis vėjas privertė ekstremalą vairuotoją sustoti, geriau apmūturiuoti mažylį ir vėl truktelti į priekį ledu. Žinoma, ne į lankų gilumą, kur dar žioji siauros properšos, graužiamos srovių. Po kelių manevrų jis pasuko namo.
Dar atsargesnių čiuožėjų pora sekmadienį su pačiūžomis raižė nedidelius ledo plotelius tarp Žalgirių miško medžių, potvyniu užlietų ir šalčio sukaustytų. Atvažiavo automobiliu ir mėgavosi žiemiška gamta ten, kur didesnė užuovėja – pelkėto miško guote.
Visos šios natūralios gamtos čiuožyklos nepretenduoja lygintis į Kaune ar Panevėžyje savaitgalį atidarytas. Nes žmogaus ranka prie jų įrengimo nebuvo pridėta. Valdžia tam neturi resursų, tad tik perspėjo visus atsargiai elgtis potvynio apsupty. Nes įžūliausieji kasmet lūžta, skęsta, sušąla.
Dar gruodžio mėnesį nuo liūčių ir Kuršių marių štormų į žemumas išsilieję Nemuno intakai Gėgė, Leitė, Minija, Šyša, Tenenys, Veiviržas paskandino beveik dešimt tūkstančių hektarų teritorijas ir užliejo 16 vietinių kelių, einančių per tris savivaldybes, atkarpas.
Už išsikeldinimą kompensacijų nemokės
Leitė du kartus šią žiemą pasiekė stichinę ribą ir užliejo tiltą kelyje Užliekniai- Paleičiai. Krašto kelio Šilutė-Rusnė septintajame kilometre skersai važiuojamosios kelio dalies trejetą pastarųjų dienų sruvo kelių centimetrų gylio Leitės potvynio srautas, bet automobiliai jį lengvai įveikdavo.
Dviejų sodybų, kurios yra atsidūrę potvynio apsupty, žmonės į sausumą dabar jau eina ledo keliu. Šimtmečiais taip buvo ir kol kaimai visai neišmirė – taip ir liks.
