Parskridusius paukščius pasitiko kulkomis

 (64)
Kovas yra tikrasis pavasario pranašas – ne vieversys, ne pempė, o būtent kovas. Nors lietuvių etnokultūroje kovarnių atskirdimo diena (kovo 4 d.) būdavo švenčiama vėliau nei dirvinio vieversio pasirodymas (vasario 24 d.), vėlesniais metais kovai būdavo pastebimi ankščiau už vieversius. Ornitologų draugija šių metų paukščiu paskelbė būtent kovą. Tačiau žmonėms, kurie į šiuos paukščius žiūri kaip į kenkėjus ir vos grįžusius pasitinka kulkomis - nė motais.
Kovų medžioklė Plungėje dalyvaujant vaikams
Kovų medžioklė Plungėje dalyvaujant vaikams
© Ornitologų draugijos nuotr.

Šiuo metu kovai kartais parskrenda dar esant storam sniego patalui ir spaudžiant šaltukui.

Kovai į Plungę sugrįžo prieš savaitę, tačiau juos iškart, net miesto parke, pasitiko medžiotojų šūviai.
Citata

Tačiau ar mes, kaip mūsų protėviai, sugebame džiaugtis pavasario pranašais, švęsti jų parskridimo dieną?

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) gauta informacija baugina. Kaip keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ką reiškia kai miesto žmogus, augantis technologijų ir prabangos apsuptyje atitolsta nuo gamtos, sumąsto, kad gali ir turi ją valdyti, priima sprendimus kokiai jos daliai galima leisti gyventi, o kuriai ne?

„Suderinta su Aplinkos ministerija“

Plungės miesto gyventojai ir Plungės kultūros draugijos Žaliųjų klubo nariai informavo Lietuvos ornitologų draugiją (toliau – LOD), kad vasario 25-1 dieną prie Plungės viešosios bibliotekos pasirodė medžiotojai ir ėmė šaudyti kovus.

Kai kuriais vakarais Plungės miesto parke kovų šaudymui susirinkdavo iki 20 medžiotojų. Kovai čia buvo šaudomi iki pat rudens.
Citata

Kovai į Plungę sugrįžo prieš savaitę, tačiau juos iškart, net miesto parke, pasitiko medžiotojų šūviai. Nors medžioklės taisyklės leidžia kovus medžioti iki kovo 1 d., tačiau tai leistina tik medžiotojams priskirtuose plotuose. O šiuo atveju buvo šaudoma mieste. Medžiotojams, neturint specialaus leidimo tai yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, kaip ir kartu su kovais perinčių kuosų šaudymas. Tai jau antrus metus vyksta Plungėje.

Vietos žmonės skambino Plungės savivaldybės administracijos direktorei, merui, tačiau nesulaukė jokio atsako. Savivaldos darbuotojai atsakė, kad ši akcija „suderinta su Aplinkos ministerija“, o tokiems veiksmams yra gautas asmeninis Aplinkos ministro pritarimas.

Vietos gyventojai LOD informavo, kad kovų šaudymo iniciatorius yra Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas, neturėdamas tam būtinos kompetencijos, bet teigiantis jog dėl kovų džiūsta uosiai. Uosių džiūvimo priežastys Lietuvos miškininkai jau seniai įvardijo ir tarp jų tikrai nėra minimi kovai. 

Negyvus paukščius teko rinkti mokytojams

Plungėje kovai suka lizdus jau nudžiūvusiuose medžiuose, paprasčiausiai, dėl patogesnio priskridimo. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, jog sprendimus dėl kovų šaudymo Plungėje priima ne, kaip numatyta teisės aktuose – Aplinkos apsaugos agentūra, o gaunami „žodiniai“ AM vadovybės nurodymai dėl tokių veiksmų. Bent taip teigia savivaldos atstovai.

LOD jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) ir jai pavaldų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą prašydami suteikti informaciją apie išduotus leidimus šaudyti kovus Plungės mieste, t.y. ne medžioklės plotuose, pradedant vasario 25 d., nurodant jų galiojimo laiką ir kam jie išduoti. Nurodytas, jog tai svarbu norint vykdyti visuomeninę gamtosauginę kontrolę. 

Kaip keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ką reiškia kai miesto žmogus, augantis technologijų ir prabangos apsuptyje atitolsta nuo gamtos, sumąsto, kad gali ir turi ją valdyti, priima sprendimus kokiai jos daliai galima leisti gyventi, o kuriai ne?
Citata


Dar gyvi prisiminimai apie 2013 metų vasarą Plungėje vykdytas kovų žudynes, kurių metu buvo šaudoma ne tik į suaugusius paukščius, bet ir į lizdus. Iš lizdų iškritusių nužudytų jauniklių medžiotojai net nerinko, o šį „darbą“ vėliau atliko tokio žiauraus vaizdo neapsikentę gretimos mokyklos mokytojai (šio straipsnio nuotraukoje mokinių nufotografuotas medžiotojų šūvių lizde pakirstas koviukas).

Kovo jauniklis
Kovo jauniklis
© Ornitologų draugijos nuotr.

Kai kuriais vakarais Plungės miesto parke kovų šaudymui susirinkdavo iki 20 medžiotojų. Kovai čia buvo šaudomi iki pat rudens. Be to, paukščių veisimosi metu šaudant kovus baidomi ir kiti paukščiai. Miesto parkuose peri virš penkiasdešimties sparnuočių rūšių, tarp jų ir saugomos pelėdos, geniai, įvairūs žvirbliniai paukščiai, įsikuria skaitlingos smilginių strazdų kolonijos.

Labiausiai stebina, jog iki šiol nežinomas nei vienas asmuo ar organizacija, kurie buvo nubausti už kovų naikinimą veisimosi metu, nors kovų lizdai pernai buvo išdraskyti perėjimo metu Vilniaus centre – Lukiškių aikštėje, šalia Aplinkos ministerijos.
Citata

LOD pernai informavo AM apie perinčių kovų žudynes. Atsakydami į LOD užklausymą. Ministerijos pareigūnai pažymėjo jog „Plungės parke kovų kolonijoje perėjimo ir jauniklių auginimo metu paukščių gausą buvo bandyta reguliuoti garsinėmis priemonėmis, kurios teigiamų rezultatų nedavė...“.

Todėl buvo išduotas leidimas šaudyti paukščius jų veisimosi vietose. Tačiau kasdien parke besilankantys gamtininkai tikino nematę, jog kokios nors kovų baidymo priemonės būtų taikomos.

Šaudyti lengviau, nei išardyti senus lizdus

ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu yra neefektyvios kitos perinčios populiacijos valdymo priemonės. Ornitologų draugijos atstovai teigia, kad kitos priemonės nebuvo taikomos nei pernai, nei šiemet, tad ir paukščių šaudymas negalėjo būti leistas, nes tai prieštarauja ne tik ES teisės aktams, bet ir gamtinės etikos normoms.

Pernai metų LOD iniciatyva sustabdyti paukščių naikinimą prie lizdų nedavė jokių rezultatų, o pasibaigė formaliu AM atsakymu. Blogiausia, kad toks pats scenarijus kartojasi ir šiais metais, nes kovai, atskridę į veisimosi vietas, pradėti šaudyti jau pirmąją dieną, net nesiruošiant taikyti jokių jų baidymo priemonių, o žiemos metu nebuvo pašalinti pernykščiai kovų lizdai, kurie yra stiprus traukos centras sugrįžusiems perėti paukščiams.

Taip paukščiai, praktiškai, priviliojami į miesto parką ir čia žudomi. Ir vėl kovų šaudymas mieste pradėtas remiantis tuo, kad gautas Aplinkos ministro žodinis leidimas, nors šalies teisės aktai nenumato tokios, net aukščiausių aplinkosaugos institucijų pareigūnų suteiktos leidimų formos. Nors pagal šalies medžioklės taisykles kovų medžioklė leistina iki kovo 1 d., ji, kaip minėjome, vykdoma miesto teritorijoje, todėl tam reikalingi specialūs leidimai.

Pernai metų LOD iniciatyva sustabdyti barbarišką paukščių naikinimą prie lizdų nedavė jokių rezultatų, o pasibaigė formaliu AM atsakymu. Blogiausia, kad toks pats scenarijus kartojasi ir šiais metais, nes kovai, atskridę į veisimosi vietas, pradėti šaudyti jau pirmąją dieną, net nesiruošiant taikyti jokių jų baidymo priemonių.
Citata

LOD nori pažymėti, kad, pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė jau trečius metus taiko kovų baidymo priemones, kurios duoda rezultatų. LOD, pasinaudodama savo, užsienio šalių patirtimi, yra parengusi rekomendacijas, kaip valdyti kovų perinčias populiacijas jų veisimosi vietose.

Panašios priemonės pernai buvo sėkmingai taikytos ir kitose savivaldybėse – Kretingos, Raseinių ir kt.  Todėl leidimai šaudyti kovus jų veisimosi vietose veisimosi metu netaikant kitų, aprobuotų alternatyvių kovų baidymo priemonių, neturėtų būti duodami. 

Papildomai norime informuoti, jog kovų populiacija nyksta tiek Lietuvoje, tiek gretimose šalyse, o jos gausą mažinančių priemonių taikymas dar labiau blogina jos padėtį. Lenkijoje kovą, dėl didelių nykimo mastų siūloma įtraukti į Raudonosios knygos sąrašus. Siekdami nustatyti tikslesnius rūšies nykimo mastus šalyje, Lietuvos ornitologai šiais metais organizuoja nacionalinę kovų kolonijų apskaitą. 

Medžiokles stebi miestiečiai ir vaikai

Pabaigoje svarbu prisiminti visuomenės gamtosauginį auklėjimą. Plungės miesto gyventojai buvo tiesiog pasipiktinę medžiotojų veiksmais, apie ką rašė ir vietinėje spaudoje. Ir nenuostabu, nes kovai šaudyti net nesistengiant nuslėpti šio fakto. Tokia veikla demonstruojamas visiškai priešingas gamtosauginiam švietimui požiūris: trukdo ar nepatinka – naikink!

Jei ir toliau bus toleruojama tokia praktika, kuri, panašu, jau šiais metais bus taikoma ir kormoranams, kaip augančiai kartai pavyks įskiepyti gyvosios gamtos apsaugos idėjas? Turint šalia tokius kovų, kuosų, kormoranų žudymo pavyzdžius, jaunos asmenybės mąstysenos aplinkosaugos linkme nenukreipsi.

Deja, aprašytas kovų žudymas Plungėje yra ne vienintelis atvejis Lietuvoje – LOD iš įvairių šalies vietų dažnai gauna pranešimų apie panašius veiksmus, ypač lizdų su kiaušiniais ar jaunikliais išmetimą. Kelia nuostabą, jog neretai kovų naikinimo akcijas organizuoja net vietos bažnyčia.

Tačiau labiausiai stebina, jog iki šiol nežinomas nei vienas asmuo ar organizacija, kurie buvo nubausti už kovų naikinimą veisimosi metu, nors kovų lizdai pernai buvo išdraskyti perėjimo metu Vilniaus centre – Lukiškių aikštėje, šalia Aplinkos ministerijos. Ir tai būtent tais metais, kai tarptautinė gamtosauginė asociacija BirdLife International rinko informaciją apie neteisėtą paukščių persekiojimą ir žudymą visose Europos šalyse bei šią informaciją perdavė Europos Komisijai. 

Būtent dėl tokio, negailestingo kovų persekiojimo, LOD kovą paskelbė 2014 metų paukščiu ir siekia sutelkti visą dėmesį į perintiems kovams kylančias grėsmes bei kaip, remiantis ES Paukščių direktyvos nuostatomis, užtikrinama perinčių paukščių apsauga.

Ornitologų draugija prašo visų šalies piliečių pranešti apie pastebėtus kovų šaudymo ar lizdų naikinimo perėjimo metu atvejus. LOD viešins visus tokių „akcijų“ vykdytojus, informuos visuomenę ir apie jų organizatorius bei leidimus naikinimui išdavusius asmenis. Pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis draugijos Tarybos narys Marius Karlonas: karlonas.marius@gmail.com.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)