Rugsėjį Vilniaus miškų urėdijos Parudaminos girininkijos atidarytas pažintinis Miško turtų pėsčiųjų takas, supažindinantis su natūraliai šalyje augančių medžių, krūmų ir puskrūmių rūšimis. Tai jau ketvirtas pažintinis takas Vilniaus miškų urėdijoje.
Trys jų: Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas, kuriuo einant galima pamatyti, kaip atrodė senosios Lietuvos girios, Dūkštelės pažintinis pėsčiųjų takas, leidžiąs pasigėrėti trimis piliakalniais, įspūdingomis atodangomis, bei Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas, vingiuojantis Velniakampio kraštovaizdžio draustiniu, skirtas susipažinti su miškingu slėniu tekančia Nerimi, mitologine ir istorine upės reikšme, medynų įvairove, yra Dūkštų girininkijoje.
Dar vienas traukos taškas
Parudaminos girininkijos girininkas Deivis Gribauskas pasakojo, kad sumanymas įrengti pažintinį pėsčiųjų taką gimė prieš porą metų, o įgyvendintas šią vasarą. Prieš ketverius metus girininkijoje įrengtas žvėrinčius, kuriame gyvena ilgasnukiai meškėnai, fazanai, muflonai ir danieliai, ypač domina vaikus. Tačiau atvažiuoti vien pasižiūrėti šių žvėrelių vilniečiams didoka prabanga, todėl reikėjo sugalvoti daugiau traukos taškų.
Parudaminos girininkijos Miško turtų pažintiniame pėsčiųjų take – 79 objektai: 31 skirtingos rūšies medžiai, 26 krūmai ir puskrūmiai, 22 kiti objektai (inkilai, stendai, informacinės lentelės, pasakojančios apie miško įdomybes: rūšinę medynų sudėtį, kvartalinių linijų tinklą, medžių rūšių kaitą).
Į Parudaminos girininkijos pažintinio tako atidarymo šventę atvyko daug Vilniaus miškų urėdijos darbuotojų, keli Generalinės miškų urėdijos atstovai, Karužiškių ir kitų gretimų kaimų gyventojai ir nemažas būrys jaunųjų miško bičiulių – Vilniaus r. Valčiūnų vidurinės mokyklos dešimtokų, kurie kiekvieną pavasarį atskuba girininkijai į talkas sodinti mišką, pasirūpina, kad žiemą lesyklėlėse būtų lesalo paukšteliams, o ėdžiose pakaktų pašaro žvėrims.
Kad žinotų
Parudaminos girininkijos pažintinio pėsčiųjų tako atidarymo šventėje Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas Artūras Nanartavičius pabrėžė, jog ši urėdija neišsiskiria miškų gausa, bet galima sakyti, kad jos teritorijoje gyvena nemaža dalis visos šalies gyventojų, yra daug mokymo įstaigų, tad būtent čia toks natūralios gamtos turtų pažinimo takas yra labai aktualus ir reikalingas.
Ne tik tam, kad vaikai geriau žinotų, kokie medžiai, krūmai bei kiti augalai auga šalies miškuose, bet ir klevą skirtų nuo raudonojo ąžuolo, plaukuotąjį beržą – nuo karpotojo, žinotų, kokios miško uogos yra valgomos, kokios nuodingos ir kaip jos atrodo.
Buvo už ką padėkoti
Pasak A. Nanartavičiaus, šis Vilniaus miškų urėdijos darbuotojų iniciatyva sukurtas objektas padės žmonėms pažinti gamtą, aktyviau leisti laisvalaikį.
Tądien, atidarant Parudaminos pažintinį pėsčiųjų taką, daug padėkų sulaukė ir šios girininkijos girininkas Deivis Gribauskas, jo pavaduotojas Anatolijus Falevičius, eiguliai Andžej Četyrkovskij, Viktor Lavecki, miško rekreacijos darbininkas Dainius Mačiokas, iš medžio pats padaręs visus pažintinio tako stendus, informacines lenteles ir šio tako pradžią pažymėjęs simboliniais vartais. Beje, tai labai retas atvejis, kai šie darbai atlikti girininkijos darbuotojo rankomis ir papildomai nieko nekainavo. Padėkų sulaukė ir girininkijos talkininkai mokiniai, Valčiūnų vidurinės mokyklos auklėtiniai. Jiems įteikdamas maišelį dovanų A. Nanartavičius išreiškė viltį, kad iš jų būrio nors keli pasirinks miškininko ar ekologo profesiją.
Gamta visada įdomi
Žingsniavome beveik kilometrą girioje vingiuojančiu taku greta ką tik pasodintų kelių rūšių eglaičių ir senų šimtamečių eglių, rudeniškai nusidažiusio raudonojo ąžuolo ir puošnaus paprastojo klevo, žvalgėmės į šalyje įprastas, bet toli gražu ne visiems žinomas medžių, krūmų ir puskrūmių rūšis ir akivaizdžiai jutome, kad gamta žmogui visada pažeria įdomybių.
Šio pažintinio pėsčiųjų tako atidarymo dieną po lengvo lietaus ji alsavo spalvinga rudens nuotaika, pavasarį plukių žiedų kilimu šnabždės vasaros laukimu, vasarą kvepės uogomis. Tiesa, norint pažinti gamtą nepakanka praeiti pažintiniu taku, reikia sustoti ir įsižiūrėti, pajusti jos spalvas ir kvapus pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, ką ten skirtingais metų laikais, kiekvieną dieną – pamatyti, kaip skirtingai bėga medžio ir jame striksinčios voverės, po juo augančio grybo ar įsikūrusio skruzdėlyno laikas. Visa tai – neišsemiamų atradimų šaltinis. O jeigu ko nežinai, nesupranti, informacijos galima rasti ir greta tako esančiuose stenduose: skaityk, domėkis, sužinok...
Prižiūrėti būna kebliau nei įrengti
Nors atsisveikindamas A. Nanartavičius linkėjo miškininkams kasmet įrengti po pažintinį taką, čia pat pastebėjo, kad tai vargu ar realu. Šiuo metu valstybiniuose miškuose jau esama apie 2 000 rekreacijai skirtų objektų. Prižiūrėti neretai būna net ir kebliau, nei įrengti.
O ir Parudaminos girininkijos Miško turtų pažintinis pėsčiųjų takas, pasak jo iniciatorių, dar bus tobulinamas, jame turėtų atsirasti daugiau informacinių stendų, bus pasodinta ir daugiau medžių bei krūmų. Gal iki Naujųjų metų pavyks sutvarkyti Parudaminos girininkijos antro aukšto patalpas ir jose įrengti mokymo klases bei informacinį centrą. Jam jau sukaupta nemažai senų buities rakandų ir miško gyvūnų iškamšų.
