Lietuvos grybų žemėlapis: kur jų ieškoti?

Šią savaitę grybai dygsta taip, kad prisiekę grybautojai neslepia šiomis dienomis negalintys ramiai nusėdėti namuose, o tie, kurie šiuo metu neatostogauja, žada pasiimti laisvadienį ir dumti tiesiai į miškus. Grybautojų keliamos nuotraukos į socialinius tinklus jau išprovakavo diskusiją, iš kur šiemet tiek daug grybų, ypač - baravykų? O gal reikia žinoti slaptas vietas ir svarbiausia - jų neatskleisti kaimynui?

Atskleidė grybavimo vietas

Pirmuoju ženklu, kad miškai jau pasiruošė grybautojų antplūdžiui tapo žemaičio Lauryno atsiųsta žinia, jog per kelias dienas Žemaitijos miškuose su draugu rado arti 500 baravykų.  Du kibirus miškų karaliumi tituluojamų grybų iš miškų teigia parsitempęs ir kelmiškis Mindaugas. Panevėžio miškuose grybavęs Paulius taip pat socialiniame tinkle jau pasigyrė prisirinkęs baravykų ir juokavo, kad šiomis dienomis „kai grybai dygsta, negali ramiai nusėdėti namuose“. Nejau Žemaitija  nurungė grybų gimtine vadinamą Dzūkiją?

Atostogoms į gimtąją Kelmę sugrįžęs Mindaugas pasakoja į mišką išsiruošęs šį savaitgalį su drauge, o vėliau ištaikė progą pagrybauti darsyk, tik jau kituose miškuose. Iš jų grybautojai grįžo su dviem sklidinais kibirais baravykų.

J. Klimavičius

Šiemet bus kaip tam posakyje „dzūkų mergos liks nuogos“. Mėlynės nušalo, bruknių nėra, spanguolių irgi nelabai koks derlius bus, nuplikino jas karščiai. Ir obuolių Dzūkijoje nėra, nušalo... Bet tikimės, kad bent grybų bus – vietiniai sako, kad baravykų būna dar ir spalį.

„Šeštadienį su drauge nuvažiavom į Šiluvos miškus. Bet ten buvo sausoka. Aišku, nereikia tuo stebėtis, kadangi tai yra smėlėta vietovė. Dėl to grybų radome palyginti nedaug, bet sotiems pietums tikrai užteko. Radome maždaug puskibirį voveraičių. Tačiau norėjome baravykų. Todėl antradienį nuvažiavome į Paupio miškus. Juos pasirinkome, nes ten labai šlapia. Taip pat žinau, kad tokiu metu lapuočių miškuose jau gali būti baravykų ir raudonviršių. Nesuklydau!“ - prisiminė Mindaugas. Jo teigimu, per dvi valandas pririnko du pilnus kibirus baravykų ir raudonviršių.

„Jei būtume buvę ilgiau, grybų, manau, dar daugiau būtume radę. Tik gaila, kad nepasiėmėm daugiau krepšių – grybai paprasčiausiai netilpo“, - juokėsi pagrybauti mėgstantis jaunas vyras.

Jis pasakoja, kad Paupio miškas, kuriame grybavo, šiuo metu labai šlapias, todėl ir grybų buvo daug. Tačiau daugiausia jų pora rado ne miško glūdumoje, bet pamiškėje ar ant miško keliukų. Nepatyrusiems grybautojams Mindaugas patarė gerų grybų ieškoti beržynuose, prie ąžuolų, drebulynų ar eglynų. „Ten tikrai šiuo metu galima rasti daug baravykų, raudonviršių ar gražių lepšaičių“, - patikino vyras.

Savo ruožtu pagrybauti mėgstantis panevėžietis Paulius socialiniame tinkle internautams atskleidė, kad gražuolių baravykų rado Raguvos miške (Panevėžio rajone). Ir čia pat pridūrė trauksiantis į miškus ir artimiausiomis dienomis.

Grybų yra ten, kur lijo

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vedėja Jurga Motiejūnaitė GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų gausiausia grybų šiuo metu randama Žemaitijoje ir to priežastis labai paprasta. Tiesiog tame regione daugiausiai lijo, o štai Dzūkijoje sausa ir dėl to grybų beveik nėra.

„Grybams dygti labai lengva išskirti palankiausias sąlygas – užtenka pasižiūrėti, kuriuose regionuose pastaruoju metu stipriau lijo“, - sakė pašnekovė, pridurdama, kad lietingi orai „palepino“ žemaičius, užtat dabar jie su pintinėmis ir kulniuoja į miškus.

„Šiuo metu viskas priklauso nuo lietaus, nes vasara buvo pasiutusiai sausa, dabar – ar miškas lapuotis, ar spygliuotis – visiškai tas pats. Jeigu sausa, niekas neauga, o jeigu drėgna –  jau kitas reikalas“, - kalbėjo mikologė.

Ji nesiryžo spėti, ar ši vasara bus palanki grybautojams ir ar grybų miškuose bus ilgai, nes visa tai nulems tik orai. Jos teigimu, gausesniam grybų derliui reikia giliau įmirkusio dirvožemio, o tai reiškia, kad reikėtų lietaus, bet ne smarkių, stiprių liūčių.

„Jeigu lietus lengvas, nestiprus, ne liūtis – viskas tvarkoje. Yra netgi toks senovinis pasakymas - „grybinis lietus“ - tai lengvas, ilgas, pastovus dulksnojimas“, - paklausta, kokius orus labiausiai „mėgsta“ grybai, paaiškino J. Motiejūnaitė.

Mikologė atskleidė, kad tarp jos kolegų, ko gero, nėra nei vieno tikro grybautojo, kuris labai mėgtų grybus rinkti laisvalaikiu: „Mes ne prie baravykų prisirišę, - juokėsi specialistė, paklausta, ar mikologai mėgsta grybauti. - Atvirai kalbant, tarp mikologų bent jau Lietuvoje nežinau nė vieno mėgėjo grybauti“.

Dzūkai liūdi: nei baravykų, nei mėlynių

Dzūkija grybavimo sezono dar neatidarė, nes miškuose sausa ir grybų reikėtų su žiburiu ieškoti – tokią išvadą daro Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Klimavičius. Jo teigimu, viliamasi baravykų sulaukti kiek vėliau.

„Dzūkijoje dabar tikrai prastai - gal dar link Merkinės ar Marcinkonyse (kažką galima rasti – red. past.), o kitur – lietaus nebuvo, - konstatuoja pašnekovas. - Pernai vidutiniškai buvo, bet šiemet mes dar laukiame visi, turės gi dar būti gal, aišku jau rudeniniai – kalpokai, makavykai, baravykai, o voveraičių, lepeškų gal ir nelabai jau šiemet bus“.

Per vasarą Dzūkijoje žemė išdžiūvo, todėl vietiniai dairosi į dangų ir lietaus jau labai laukia. Be to, J. Klimavičius priminė, kad į Dzūkijos miškus dėl ypatingo sausringumo ir didelio gaisrų pavojaus kurį laiką apskritai buvo draudžiama kelti koją.

Grybautojas Mindaugas

Jei būtume buvę ilgiau, grybų, manau, dar daugiau būtume radę. Tik gaila, kad nepasiėmėm daugiau krepšių – grybai paprasčiausiai netilpo.

„Šiemet bus kaip tam posakyje „dzūkų mergos liks nuogos“. Mėlynės nušalo, bruknių nėra, spanguolių irgi nelabai koks derlius bus, nuplikino jas karščiai. Ir obuolių Dzūkijoje nėra, nušalo... Bet tikimės, kad bent grybų bus – vietiniai sako, kad baravykų būna dar ir spalį“, - vylėsi J. Klimavičius.

Jo teigimu, dauguma dzūkų – ištikimi grybautojai ir tikram dzūkui grybas yra tik baravykas, kiti jau laikomi tik antrarūšiais. „Jeigu dzūkas sako „einu grybaut“, tai reiškia „einu baravykaut“, - juokdamasis pasakojo parko darbuotojas. Anot pašnekovo, grybavimas vietiniams yra ne tik pomėgis, bet ir būdas užsidirbti, todėl lietaus laukiama išskėstomis rankomis.

„Kiekvienas dzūkas turi savo vietas (grybavimo – red. past.), o kai paklausi – kur, nelabai nori pasakyti“, - pripažino J. Klimavičius. Anot jo, dzūkai retai vyksta grybauti į kitus regionus, pavyzdžiui, Žemaitiją, jie nori sulaukti grybų savo žemėse. Tačiau kaip paaiškina pašnekovas, yra ir dar viena to priežastis – dauguma grybautojų jau senyvo amžiaus žmonės, todėl jiems toli keliauti sudėtinga.

Lietaus ir dygstančių baravykų laukia nesulaukia ir suvalkiečiai. Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša, pasiklausinėjęs kolegų, patvirtino, kad baravykų šiuo metu parko miškuose nėra. Jeigu grybautojai ką nors ir randa, tai vieną kitą voveraitę, o rimtesnių grybų dar tikimasi sulaukti labiau link rudens.

Šiauliuose kol kas vyrauja tik voveraitės

Patraukusių grybų ieškoti iš Dzūkijos šiauriau link Šiaulių taip pat laukia prastos žinios. Čia grybų yra, bet ne masiškai. Kurtuvėnų girininkijos girininkas (Šiaulių apskr.) Gintaras Nemunis patikslina, kad Kurtuvėnų miškuose kol kas dygsta tik pavienės voveraitės, pienės, o baravykai kepurių iš po samanų dar nekiša.

„Kurtuvėnų lapuočių miškų priemaišose jau pasirodė vienas kitas raudonviršis, o šlapiuose miškuose – Gruzdžiuose, Meškuičiuose, Rėkyvos pusėje jau pradėjo dygti ir baravykai“, - astkreipia dėmesė G. Nemunis. Vis dėlto didelėje dalyje miškų dar sausa, todėl baravykai masiškiau galėtų pasirodyti labiau link rugsėjo pradžios ar vidurio.

Pernai link Klaipėdos pusės, Rietavo buvo pilna baravykų ir raudonviršių, tačiau kaip pasakoja girininkas, Šiaulių krašte tuo pačiu metu kur ne kur rodėsi tik voveraitės. Dėl to pašnekovas kaltina vyravusius sausus orus.

„Vietiniai tikriausiai jau žino savo vietas, kiti būna važiuoja ir prie plento palieka automobilius ir net su gerais, ne miško rūbais greitai praeina, pasižiūri, galvoja, kad gal kur pakeliui važiuodami ras, bet deja...“, - pasakojo G. Nemunis.

J. Motiejūnaitė

Jeigu lietus lengvas, nestiprus, ne liūtis – viskas tvarkoje. Yra netgi toks senovinis pasakymas - „grybinis lietus“ - tai lengvas, ilgas, pastovus dulksnojimas.

Miškininkas sako pats mėgstantis laisvalaikiu pagrybauti, todėl atskleidė, kad šiuo metu didžioji dalis grybų auga šiek tiek pažemėjusiose vietose – prie drebulių, eglių, beržų.

„Ten yra susidariusi drėgmės sankaupa, - paaiškina. - Vanduo nestovi ištisai, bet per lietų tose vietose pasikeičia drėgmės režimas. Pačiam teko pirmadienį pagrybauti, tai būtent tokiose vietose radau raudonviršių“. Pašnekovo teigimu, ten grybai auga „tilteliais“ - po penkis, šešis, taigi sočiai vakarienei pakanka. O kai kurie labiau įgudę grybautojai raudonviršių prirenka krepšiais ir jau turgavietėse kur ne kur matyti šių grybų pasiūla.

Aukštaitijoje grybautojams taip pat nebūtų kas veikti

Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vyr. specialistas Bronius Šablevičiaus grybautojams draugiškai pataria – kol kas atvykti į Aukštaitijos miškus grybų neverta, jų čia visai nėra.

„Miškuose buvome sekmadienį ir pirmadienį, po gerą pusdienį, grybų iš viso nėra, pas mus labai mažai drėgmės. Paskutiniu metu šiek tiek tik pakrapnojo, bet visa karščio banga, kuri buvo, laikėsi visą laiką – be jokio lietaus. Žemaitijoje kur kas daugiau lijo, todėl nesistebiu, kad ten pradėjo dygti baravykai“, - sakė pašnekovas.

B. Šablevičius dalijasi savo patirtimi – prieš trejetą metų specialiai nusipirko specialų šaldiklį baravykams žiemai užsišaldyti, tačiau kai tik nusipirko, taip išnyko visi baravykai: „Tris sezonus pas mus baravykų vos vos, tik vienas kitas. O šiemet dar nė nepradėjo dygti. Pavyzdžiui, raudonviršiams pas mus Aukštaitijoje apskritai netinkami miškai. Jiems reikia lapuotynų, drebulynų“.