Senais, senais laikais, maždaug prieš 16-14 tūkstančio metų, kuomet buvo prijaukinti pirmieji šunys, su jais dėl artimos draugystės su Homo Sapiens konkuravo rudosios lapės. Taip teigia University of Cambridge ir University of Toronto archeologai bei antropologai, kurie Jordanijoje aptiko unikalią ir labai seną kapavietę.
Kapavietėje greta žmogaus palaidota rudoji lapė. Toks palaidojimas liudija labai artimą emocinį ryšį tarp žmogaus ir lapės. Negana to, archeologai spėja, kad senieji žmonės po kurio laiko kapą atkasė ir lapę kartu su jos šeimininku perlaidojo kitoje vietoje. Perlaidojant į kitą kapą buvo pernešti ir žmogaus ir lapės kaulai. Tai rodo, kad gentainiams buvo žinoma bei suprantama žmogaus draugystė su lape. Tyrinėtojai spėja, kad lapė galėjo būt prijaukinta ir gyveno kartu su žmogumi kaip naminis gyvūnas.
Visoje šioje istorijoje bene svarbiausias dalykas yra tas, kad lapės ir žmogaus bendras kapas datuojamas 14,5 tūkstančiu metų prieš Kristų. Tai yra net 4000 metų seniau už mums žinomą seniausią bendrą žmogaus ir šuns kapavietę – teigiama mokslininkų pranešime.
Senųjų kapaviečių ir įkapių tyrinėjimai atskleidžia žemės ūkio veiklos atsiradimo tradicijas neolito laikotarpiu. Manoma, kad lapės buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai, tačiau vėliau jie užleido vietą šunims. Su Jordanijoje aptiktos kapavietės tyrimais išsamiau galie susipažinti PLoS ONE straipsnyje.
Kino juosta apie keistą draugystę: „Mergaitė ir lapė“ (The Fox & the Child / Le Renard et l’enfant).
