Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (21)
Kormoranai
Ornitologų draugijos nuotr. / Kormoranai

Kormoranas gali būti skelbiamas labiausiai šmeižiama gyvūnų rūšimi

Nors Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija turi rūpintis biologinės įvairovės apsauga, paradoksalu, bet būtent ši ministerija, tiesiogine žodžių prasme „paskelbė karą“ didžiajam kormoranui (lot. Phalacrocorax carbo), išplatintame spaudos pranešime rašo Lietuvos ornitologų draugija (LOD).

„Gali būti suprantama, kai Žemės ūkio ministerija, kuri atstovauja žvejų interesams, reikalauja žuvlesių paukščių gausos sumažinimo. Suprantami ir verslininkų norai, kuriems kormoranai yra savotiški konkurentai. Bet kai Aplinkos ministerija savo užduotimi nusistato rūšies perinčią populiaciją sumažinti net tris kartus, sunku patikėti, kad tokius sprendimus gali priimti už Lietuvos gamtą atsakingi pareigūnai. Ir tik dėl to, jog kormoranas yra „kaltas“, kad ilgos evoliucijos eigoje gamta nulėmė jam būti žuvlesiu paukščiu“, - sako LOD vadovas Liutauras Raudonikis.

Žvejai kormoranus laiko savo konkurentais

Žuvimi mintančių sparnuočių, anot jo, Lietuvoje yra nemažai, tačiau žmogaus priešu paskelbtas didysis kormoranas. Ir ne tik paskelbtas, bet ir tęsiant prieš keletą metų pradėtą isterišką rūšies juodinimo kompaniją, kaltinant šią rūšį visais įmanomais, tame tarpe nebūtais dalykais, skleidžiant apie ją melagingus faktus. Pradžioje šmeižto akcijas inicijavo vietos žvejai, kurie matė kormoranuose tik savo konkurentus.

„Juos kažkiek galima ir pateisinti, nes tai dažniausiai tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės, nesuprantantys svarbių gamtos ekologinių ryšių, nesidomintys mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau dabar tuo pačiu keliu eina ir Aplinkos ministerija – nesitaria su mokslininkais, vykdančiais specialius su šia rūšimi susijusius tyrimus, nesitaria su gamtininkais stebinčiais didžiojo kormorano populiacijos gausos ir paplitimo dinamiką jau bemaž trisdešimt metų, kaip ir su gamtinėmis organizacijomis, kurios vis tikisi sulaukti konstruktyvios diskusijos sprendžiant su didžiuoju kormoranu susijusias problemas“, - viešame pranešime rašo L. Raudonikis.

Kormoranai/ Juliaus Morkuno nuotr.
Kormoranai/ Juliaus Morkuno nuotr.
© Ornitologų draugijos nuotr.

Jis sako, kad AM pasirinko ne konstruktyvų problemos nagrinėjimo ir sprendimo kelią, o toliau eskaluoja menamą, kažkieno visai neapgalvotai kažkieno sukurtą ir mitais paremtą problemą, vis labiau didinant priešpriešą tarp gamtininkų bei blaiviai mąstančių gamtą mylinčių šalies piliečių ir savo siaurus interesus atstovaujančių žvejų bei menamų gamtosaugininkų. „Nes sunkiai suprantama būtų rūšies naikinimo reikalaujančius piliečius vadinti šventu gamtosaugininko vardu. Ne mažiau baisu, kad šalies gamtos naikinimo propagandai naudojami visuomenės lėšos, numatytos gamtos puoselėjimo skatinimui. Todėl tenka dar kartą priminti keturis mitus, kuriais remiamasi skelbiant kormoraną žmogaus priešu“, - rašo L. Raudonikis.

Dar kartą keturi mitai apie didįjį kormoraną

1. Mitas, kad tai svetimžemė, invazinė rūšis.

Tiek aplinkosaugos pareigūnai, tiek suinteresuotos pusės – žvejai, savivaldos institucijų atstovai, miškininkai, ar net kai kurie gamtininkai viešuose pasisakymuose teigia, jog didysis kormoranas yra svetimžemė Lietuvai paukščių rūšis, kurios įsikūrimas šalyje nepageidaujamas, nes ji naikina vietines ekosistemas. Deja, tai visuomenę klaidinanti informacija, kurios dėka bandoma šiuos paukščius paskelbti „niekadėjais atėjūnais“. Iš tikro, remiantis rašytiniais šaltiniais, didieji kormoranai ties Juodkrante perėjo jau 18 amžiaus pradžioje. Nors ir persekiojami žmogaus ir keisdami kolonijos vietas, jie išsilaikė iki 19 a. antros pusės, kuomet, atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti koloniją ties Juodkrante. Toks pat likimas ištiko ir kitas kolonijas – 1885 m. panašią koloniją pamaryje, 19 a. 70-taisiais metais įsikūrusią Jūros miške ties Ragaine ir kitas.

2. Mitas, kad rūšis nuolat gausėja ir plinta.

Tiek suinteresuoti asmenys, tiek, deja, ir Aplinkosaugos institucijos deklaruoja, kad tai sparčiai gausėjanti bei plintanti rūšis, kas yra visiška netiesa. Realiai, rūšies plitimas pasibaigė maždaug prieš dešimt metų, kuomet didžiojo kormorano kolonijų skaičius buvo didžiausias. Dalis jų sunyko (ar buvo žmogaus sunaikintos) Stervo ežere, Galzdonų saloje, prie Krokų Lankos, Kauno mariose, Pastrėvyje, prie Arnionių žuvininkystės tvenkinių, viena iš dviejų kolonijų Drūkšių ež. pakrantėje. Taigi, šiuo metu liko tik šešios žinomos kolonijos, vietoje buvusių daugiau nei dešimties.

Kalbant apie gausą, visose dabartinėse kolonijose, ji yra ženkliai sumažėjusi, o dvejose – Prienų ir Lūkšto, likę vos po keliasdešimt porų, t.y. jos yra ant išnykimo ribos. Elektrėnų ir Drūkšių vos siekia šimto porų ribą. Iki šiol taikytos gausos reguliavimo – baidymo – priemonės ir jų apimtys tikrai užtikrino perinčios populiacijos stabilizavimą, todėl visiškai nesuprantamas ir niekaip nepateisinamas Aplinkos ministerijos naujas siekis ženkliai sumažinti dabartinės perinčios populiacijos gausą.

Klaidingą įspūdį dėl didžiojo kormorano gausos sudaro daug kur šalyje sutinkami neperiantys paukščiai. Dažniausiai tai jauni individai, o žiedavimo duomenys rodo, jog vasaros antroje pusėje ežeruose ir tvenkiniuose masiškai pasirodo ne Lietuvoje, o Estijoje ir Skandinavijos šalyse perintys paukščiai. Taigi, Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų naikinimas neturės visiškai jokio poveikio jų gausai šalies vandens telkiniuose vasaros mėnesiais.

3. Mitas, kad dėl kormoranų nyksta žuvų ištekliai.

Pirmiausiai, jau kelis dešimtmečius Ekologijos instituto mokslininkų vykdomi Kuršių marių žuvų išteklių monitoringo duomenys rodo, jog verslinių žuvų ištekliai šiame, šalies produktyviausiame vandens telkinyje, kurioje pakrantėse peri virš 80% šalies didžiojo kormorano populiacijos, nemažėja. Nors ir stebimi metiniai svyravimai, tačiau bendri rodikliai išlieka panašūs, o atskirų žuvų, pavyzdžiui perpelių, atveju, per kormoranų įsikūrimo Kuršių marių pakrantėje laikotarpį, ne tik kad atsikūrė, bet ir žymiai išaugo. Taigi, apie kokį didžiulį neigiamą poveikį verslinių žuvų populiacijoms galime kalbėti?

Juos kažkiek galima ir pateisinti, nes tai dažniausiai tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės, nesuprantantys svarbių gamtos ekologinių ryšių, nesidomintys mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau dabar tuo pačiu keliu eina ir Aplinkos ministerija.
Citata

Mokslininkų vykdyti tyrimai parodė, kad didieji kormoranai, lesa ne verslinio dydžio ir rūšinės sudėties žuvis nei gaudo žvejai. Kormoranų raciono 73% sudaro tokios menkavertės žuvys kaip kuojos, ešeriai ir pūgžliai. Be to, kormoranų grobis dažniausiai siekia apie 12 cm, tai yra 20-30 g dydžio žuvelės, kurių tik dalis išgyvena iki pasiekia verslinį dydį. Didžiojo kormorano daroma žala akivaizdžiai pripažinta tik žuvininkystės tvenkiniuose, kur ir iki šiol buvo leistas jų gausos reguliavimas, be to, iš ES Žuvininkystės fondo lėšų akvakultūros ūkiams daroma žala būdavo kompensuojama.

4. Mitas, kad kormoranai stipriai naikina miškus

Kormoranai buvo viešai paskelbti Lietuvos miškų naikintojais. Tačiau, jei paimtume visų kormoranų kolonijų plotą, kartu prijungiant ir jų masinio poilsio vietas, bei priimant peršamą prielaidą, kad šiose vietose miškas bus pilnai sunaikintas, toks plotas būtų ne didesnis nei dviejų bebrų šeimų patvenktas ir nudžiūvęs medynas. Arba kelios žmogaus plynai iškirstos miško biržės. Taigi, apie kokį reikšmingą miškų sunaikinimo poveikį kalbame? Suprantama, kad nerimą kelia sengirės ties Juodkrante nykimas.

Kormoranai/ Juliaus Morkuno nuotr.
Kormoranai/ Juliaus Morkuno nuotr.
© Ornitologų draugijos nuotr.

Tačiau tam ir buvo pradėta didžiojo kormorano populiacijos reguliavimo programa, kurios tikslas buvo sustabdyti kormoranų kolonijos plitimą, kas šiai dienai sėkmingai pasiekta. Tačiau tam nereikia didinti rūšies naikinimo mastus? Galiausiai, kodėl reikia saugoti Nemuno priešakinės deltos rezervate esančios Briedžių arba Šv. Elenos salos juodalksnynus. Juk rezervatai tam ir reikalingi, kad juose vyktų natūralūs gamtiniai procesai, o dar visai neseniai ji buvo atvira, be medžių nes kuršiai čia ruošdavosi šieną žiemai ir plukdydavo į Kuršių nerijos kaimelius. Taigi, gal kormoranai atkurs atvirą šios salos kraštovaizdį be brangiai kainuojančių gamtotvarkos darbų? Galiausiai nudžiūvusių medžių vietoje kormoranų kolonijose suveši tankus pomiškis, kuriame vyrauja jau derlingą dirvožemį mėgstančios lapuočių medžių rūšys, tame tarpe ąžuolai.

Ornitologų planai

Aplinkos ministerijos oficialūs pasisakymai žiniasklaidos priemonėse dėl didžiųjų kormoranų naikinimo, juos šaudant veisimosi metu perėjimo vietose, sukėlė šoką šalies ornitologams, todėl LOD kreipėsi į valdininkus nedelsiant sustabdyti tokių planų įgyvendinimą. Kadangi draugijos nariai kategoriškai nesutinka su dabartiniu AM sprendimu drastiškais mastais ir priemonėmis naikinti perinčius didžiuosius kormoranus, sieks, kad būtų peržiūrėtas rūšies gausos reguliavimo planas ir atšauktas sprendimas šaudyti perinčius paukščius, taip pat neperiančius kormoranus natūraliuose vandens telkiniuose.

Kormoranai buvo viešai paskelbti Lietuvos miškų naikintojais. Tačiau, jei paimtume visų kormoranų kolonijų plotą, kartu prijungiant ir jų masinio poilsio vietas, bei priimant peršamą prielaidą, kad šiose vietose miškas bus pilnai sunaikintas, toks plotas būtų ne didesnis nei dviejų bebrų šeimų patvenktas ir nudžiūvęs medynas.
Citata

Taip pat bus siekiama, kad mokslininkai ir gamtininkai būtų įtraukti į Aplinkos ministerijos darbinių grupių, nagrinėjančių kormoranų klausimus, sudėtį, kad jos priimami sprendimai būtų pagrįsti mokslinių tyrimų ir vykdomos stebėsenos rezultatais, kartu neužmirštant ir bendrų ekologinių principų bei elementarios gamtinės etikos.

Šių metų pavasarį LOD skelbia pradėsianti detalią lizdų visose kolonijose apskaitą, vėliau vykdys jų nuolatinę visuomeninę stebėseną. Atlikus pirmąją lizdų inventorizaciją, jos detalūs duomenys bus pateikti Aplinkos ministerijai, nurodant, kuriose kolonijose, dėl perinčių kormoranų mažos gausos, remiantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planu, negalimi jokie rūšies perinčių porų reguliavimo veiksmai.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas