Kas gi tie šikšnosparniai? Kokių jų yra? Kuo jie naudingi? Kur gyvena? Kaip gyvena? Į visus rūpimus klausimus atsakys renginio svečias Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Vaikštinėdami po forto teritoriją iš arčiau susipažinsime su unikaliu karo paveldu ir specialiais plakatais pažymėsime šikšnosparnių žiemavietes.
Nepraleisk progos prisidėti prie gamtos išsaugojimo, panaktinėti ir palinkėti šikšnosparniams saldaus žiemos miego.
Fortų gyventojai
Ilgus dešimtmečius apleistuose ir pamirštuose Kauno tvirtovės fortuose įsikūrė ramybės ieškantys šikšnosparniai. Fortai yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Tad jie yra ne tik kultūros vertybė, bet ir gamtos buveinė.
Kauno tvirtovės V–tajame forte, kuris yra Kauno marių regioninio parko architektūrinis draustinis, žiemoja 5 šikšnosparnių rūšys. Tai ne vietiniai gyventojai, o atskridę iš šiaurės „imigrantai“. Tuo tarpu mūsų krašto šikšnosparniai, kurie vasarą gyveno ir veisėsi Lietuvoje, kaip ir paukščiai, išskrenda žiemoti piečiau. Fortai – tarsi šikšnosparnių viešbučiai, kur jie atskrenda pailsėti po vasaros darbų, todėl apmirusių įtvirtinimų sienos ir plyšiai prisipildo gyvybės alsavimo.
Mažėja tinkamų buveinių
Žmonės neretai turi padėti šikšnosparniams sudarydami sąlygas jiems įsikurti tinkamose buveinėse, kurių nuolat mažėja, arba tvarkyti ir prižiūrėti jau esamas. Štai kad ir viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje – Kauno marių regioniniam parkui priskiriamas Kauno teriologinis draustinis (Rokų fortas), įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Natura 2000“.
Siekiant sudaryti palankias sąlygas šikšnosparniams įskristi į jų žiemavietes – forto požemius, ir tuo pačiu stabilizuoti forto statinių, kaip svarbios šikšnosparnių buveinės, būklę, forto teritorijoje pašalinta sumedėjusi augalija: iškirsti medžiai ir krūmai, šaknimis ardantys pastatų struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė „šviesa tunelio gale“ – dabar jie gali netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškodami tinkamiausio kampelio hibernacijai – tai būsena, kurioje šie nakties „paukščiai“ geba keletą mėnesių išgyventi esant labai žemai temperatūrai.
Spalį šikšnosparniai pradeda dairytis nakvynės, tinkamos pasinerti į ilgą žiemos miegą. Tačiau rūpestis šikšnosparniais rudenį nesibaigia – žiemos metu būtina užtikrinti ramybę jų žiemavietėse. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas (net žmogaus ilgesnis buvimas šalia), pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia. Renginio metu tvirtinsime specialiai parengtus plakatus, informuojančius ką daryti (ir ko nedaryti), kaip elgtis visiems dvikojams, kurie įžengia į šikšnosparnių teritoriją.
Nyksta dėl to, kad „ne mieli“
Šikšnosparniai, kaip ir žmonės, yra žinduoliai. Tik jie, skirtingai nei mes, ne vaikšto, o skraido. Dėl to dažnai yra vadinami naktiniais paukščiais. Pastaruoju metu šie žvėreliai sparčiai nyksta, to priežastimi tampa daugumos rūšių prisitaikymas gyventi kartu su žmogumi, kuris dažniausiai būna skeptiškai prieš juos nusiteikęs. Liaudyje paplitę iš piršto laužti faktai apie šiuos tamsos žinduolius.
Gamtosaugos specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šikšnosparniams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą ir parodyti, kad šie mistifikuoti gyvūnai ne tik nėra baugūs, bet, atvirkščiai, mieli, įdomūs ir labai naudingi. Ateikite į V fortą ir įsitikinkite, kad šikšnosparniai yra dar vieni paslaptingi ir įstabūs mūsų šalies gyventojai, kuriuos privalome išsaugoti.
Ką atsinešti? Šiltesnis apklotas tikrai nepamaišys, ypač tiems, kurie nuspręs panaktinėti žiūrėdami filmus, nes vakarai jau vėsūs. Taip pat praverstų ir žibintuvėliai, kad tamsoje niekur neįsiveltume (pvz. mes į šikšnosparnių plaukus) ir galėtume patogiau patyrinėti forto įtvirtinimus. Sušilti padės arbata, tad reikėtų nepamiršti ir puodelio, nes siekdami mažinti vartotojiškumą ir išvengti papildomų atliekų, vienkartinių puodelių stengiamės nenaudoti.
Kaip atvykti? Renkamės Zuikinėje, prie įėjimo į V fortą. Įėjimą žymi nedidelis informacinis stendas, be to, kad nepaklystumėte, ten dalyvius pasitiks grafas vampyras Drakula. Automobilius galite pasilikti aikštelėje prie kavinės „Baublys“ arba šalikelėje prie Rūko ir Didžiosios gatvės sankirtos. Vykstantiems visuomeniniu transportu - išlipti stotelėje Rūko gatvėje (šalia kiosko). Nuoroda į susirinkimo vietą ČIA.
Numatoma renginio trukmė: nuo sutemų iki aušros arba tol, kol veiks generatorius, važiuos paskutinis autobusas ir neužmigsim žiemos miegu (veiklos truks mažiausiai 2 valandas).
