Notigalės Aukštapelkė plyti Kupiškio ir Rokiškio rajonų sandūroje. Pelkė pasižymi įspūdingu kraštovaizdžiu bei kitokiais gamtos tvariniais. Tačiau jei norite aplankyti šią nuostabią pelkę vasaros metu, savo apsilankymą turite derinti su Biržų regioninio parko direkcija. Kadangi Notigalė yra telmologinis draustinis, vadovaujantis specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis, draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1d., išskyrus tam tikras išimtis.

Sužavėti Notigalės ežerėlių ir liūnų aprašymų, kviečiami šalia pelkės gyvenančios herpetologės Jolitos, šių metų gegužės 21-22 dienomis Lietuvos herpetologų draugijos nariai susiruošė į ekspediciją po Notigalės telmologinį draustinį.

Ekspedicijos tikslas buvo surasti paprastąsias angis, stebėti jų elgseną, suprasti, kokias buveines pasirenka šie reti ir paslaptingi ropliai. Taip pat ekspedicijos metu stebėtos ir visos kitos rūšys: neišvengta nei diskusijų apie samanų rūšis, nei bandymo tankiame pušyne pastebėti mažą paukščiuką, kurio rūšies nepavyko nustatyti pagal giesmę. Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skiriamas varliagyviams ir ropliams. Nustatyta, kad aukštapelkė gausiai gyvenama gyvavedžių driežų, vakarais išlenda paprastosios rupūžės, ežerėliuose gyvena kūdrinės varlės.

Aukštapelkėje, ant liulančių Ešerinio ežero krantų, stebėtas vienas geltonskruostis žaltys kartu su pritariamuoju varlių choru. Žaltys nuo angies skiriasi akies vyzdžiu: žalčio - apvalus, o angies - vertikalus. Jei roplys toli ir akių neįžiūrite, galite žiūrėti, ar turi zigzago formos raštą, einantį išilgai nugaros – toks raštas būdingas angiai, dar vadinamai marguole. Tačiau pasitaiko angių, kurios būna visiškai juodos, todėl lengviausia žaltį nuo angies atskirti pagal ryškiai geltonas „auseles“ žalčio galvos šonuose.

Žygiuojant per pelkę buvo rasta negyva angis, kuri buvo atidžiau patyrinėta ir bus panaudota mokymo tikslais.

Pelkėje herpetologai aplankė 8 eutrofinius ežerus, kurie žavėjo kiekvienas savu grožiu.
Entuziastai kelionės metu dalinosi žiniomis, nustatinėjo augalų rūšis, fotografavo, filmavo pelkės vaizdus. Taip pat aplankytas partizanų bunkeris. Šioje pelkėje pokario metu slapstėsi partizanų „Bermonto pulkas“.

Per dvi dienas herpetologų nariai nužingsniavo apie 25 km aukštapelke. Žingsniavimas nebuvo vienodas: ėjimas kietesniu ar liulančiu paviršiumi. Toks „lengvas“ pasivaikščiojimas pelke iš pradžių nuvylė, bet galop pirma paprastoji angis buvo rasta ir užfiksuota.

Galiausiai, įpusėjus antrai ekspedicijos dienai, herpetologas Romualdas pagavo angį, kaip nutarė visas kolektyvas, - tai buvo angies patinėlis.

Gamtos vaikų išvykos tikslas pasiektas - ropliai ir kiti gyviai patyrinėti, pagautas angies patinėlis. Herpetologai su šypsenomis veiduose ir prisiminimų bagažu užbaigė išvyką.

Jei jums, kaip ir Lietuvos herpetologų draugijos nariams, varliagyviai ir ropliai atrodo išskirtinai įdomi gyvūnų grupė, jei norite juos patyrinėti iš arčiau, jei matote jiems kylančias grėsmes ir norite šiuos gyvūnėlius saugoti nuo išnykimo, kviečiame prisijungti prie draugijos! Rašykite info@herpetologai.lt