Joninių magija: žolės, pranašaujančios laimę ir burtai - būsimo vyro profesiją

Birželis - pievų žydėjimo metas, kuomet minimos net dvi tradicinės šventės – Rasos ir Joninės. Kaip pažymi etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, tai – poravimosi, vaisingumo, meilės metas. Kaip ir visi gyvūnai laukinėje gamtoje, taip ir brandos sulaukęs jaunimas turi susirasti ir išsirinkti sau porą – tai padarę per Rasas ir Jonines, iki Užgavėnių turėtų atšokti vestuves. Tad kokie senolių burtai šiąnakt vienišiams padės rasti savo laimę, o tiems, kurie jau sukūrę šeimas, išsaugoti darną ir santarvę?

Joninėms – vardo vainikai, Rasoms - kupolės

Joninės dažniausiai siejamos su žolynų rinkimu, pynimu į vainikus ir leidimu į vandenį. Kaip pasakoja D. Šeškauskaitė, iš tiesų tai – Rasos šventės simbolika.

„Yra dvi šventės – Rasos ir Joninės. Dabar, kadangi tai yra laisva diena, ji paprasčiausiai susiėjo su Joninėmis, todėl žmonės ir švenčia Jonines kaip Rasas“, - aiškino etnologė. Anot jos, per šias šventes itin svarbūs burtai. Jie gali išpranašauti žmogaus ateitį, jo laimę, asmeninio gyvenimo gerovę.

Joninėse, arba kitaip sakant vardinėse, būdavo pinamas vainikas konkrečiam žmogaus vardui. Tai galėjo būti ąžuolų, liepų ar beržų lapų vainikai. O štai per Rasų šventę merginos ieškodavo 9 arba 12 skirtingų žolynų, kurie turėjo būti įpinami į vieną gražų vainiką.

„Reikia pabrėžti, kad kupolė yra viskas, kas dabar žaliuoja, viskas, kas kupa, veši – jeigu žolynai dabar žydi, reikia juos ir rinkti. Dabar, pavyzdžiui, rugiai žydi, plaukia. Tai buvo svarbu žemdirbiams. Mes esame žemdirbystės kraštas, daug kas miestuose tai užmiršę, nebežino. Rasos buvo susijusios ir su lauko darbais – darbas su laisvalaikiu buvo susietas, pabaigus šienapjūtę, buvo kepama duona...“, - pasakojo etnologė.

Išburti likimą gali ne kiekvienas

D.Šeškauskaitė sako pati burianti iš žolynų, tačiau pabrėžia, kad tai gali daryti toli gražu ne kiekvienas. Tam reikia gerai pažinoti augalus, jų augimo, žydėjimo specifiką, taip pat gydomąsias galias.

„Svarbu, kad būtų nelyginis žolynų skaičius – 3-9-12-27... Gali rinkti, kiek nori, nes tai yra tavo vainikas. Tik kad nuo seno dominavo skaičius 12, nes buvo 12 mėnesių. O dar seniau gi buvo 9 mėnesiai. Tai nuo viso šito ir prasidėjo“, - paaiškina etnologė.

Anot jos, yra tam tikrų augalų, kurie vainikuose neša sėkmę ir laimę, o kiti – atvirkščiai – linki pikto. Kaip pavyzdį, pašnekovė mini rūgštynę, kuri simbolizuoja rūgštų gyvenimą. Arba dilgėlė – ji dilgina, taigi simbolizuoja žmogaus savybę, kai norima kitam įkąsti, pakenkti.

„Dagilis (dygioji ūsnis - red. past.) yra paslaptingas ir įdomus augalas. Jis svarbus norų išsipildymui, taip pat gydymui, bet jis ir duria. Tai daugiaprasmis augalas, su juo reikia atsargiai elgtis – svarbu kurioje puokštės vietoje jis bus, atitinkamai gali lemti ir negerą dalyką“, - įspėjo D. Šeškauskaitė.

Paklausta, kokie augalai vainikuose neša sėkmę, etnologė teigė, kad pirmiausiai tai būtų jonažolė, nes ji yra augalų augalas. Ramunė simbolizuoja meilę, taip pat sėkmę neša dobilas, goštauta (gvazdikinių šeimos augalas, liaudyje vadinamas goštauta arba goštautu – red. past.)... „Visi tie, kurie žydi dabar – violetiniai, geltoni, balti – labai tinka ir yra sėkmingi. Aišku dar
priklauso, kaip tu susidedi puokštę“, - pabrėžė etnologė.

Kokių augalų ieškoti?

Nuo seno buvo tikima, kad jeigu žolynai Rasoms – Joninėms bus renkami birželio 23 dieną surinktos žolės turės ne tik gydomąją, bet ir magišką galią. Kai kuriom žolėms teikta ypatinga reikšmė - jonažolėms, perkūnžolėms (geltonžiedžiui barkūnui), skėtinei širdažolei, sidabražolei, kalninei arnikai, ramunėlei. Be jų kupolėje turėjo būti raudonasis ir baltasis dobilas, ramunė, veronika, gegužraibė, muilagėlė, šunlaiškis, vingiorykštė. Šias žoles reikėdavo surinkti iki vidurnakčio, nes vėliau jos nebeturi tiek magiškų bei gydomųjų savybių.

Žolininkas.lt įkūrėjas Paulius Kripaitis su GRYNAS.lt skaitytojais sutiko pasidalinti dalimi išvardytų žolynų nuotraukų, nuo savęs pridėdamas kelis kitus vertus dėmesio augalus - pievinį ir krūminį kupolius, raskilą, rugiagėlę bei naktižiedes.

Ką veikdavo per Rasas-Jonines?

Kaip pasakoja D. Šeškauskaitė, Rasos šventėje svarbiausi dalyviai būdavo jaunimas. Jie turėjo susirasti ir išsirinkti sau porą. Per Rasas susiradę porą, iki Užgavėnių visi vesdavo, visos ištekėdavo.

Per kiekvieną šventę žemdirbys bandė nuspėti, kokie bus ateinantys metai, kaip pavasarį reikės sėti ir ar rudenį bus derlius. O vasaros švenčių metu buvo įvairiais burtais aiškinamasi, kaip žmogus praleis savo energetinį gyvenimą – savo meilės gyvenimą. Rasų šventėje jaunimas laisvai bendraudavo, šokdavo, merginos, nusipynusios vainikus, juos mėtydavo ant karties - kupolės.

„Kelintą kartą užmes – po tiek metų ištekės. Upėje ar ežere merginos su vaikinais leidžia vainikus – kurių sueina, susitinka – tais metais sueis į porą. Ne vienas vaikinas, norėdamas, kad jo vainikas susitiktų su patinkančios merginos vainiku, į vandenį šokdavo ir gaudydavo. Taip prasideda tikros maudynės ir linksminimasis. Paparčio žiedo ieškojimas – tai bandymas savo laimę pagauti. Ne kiekvienas gali keturias valandas vienas tarp paparčių, naktį, tankioje girioje išbūti. O jei jau išbuvai ir neišsigandai – tai ir yra tavo stiprybė ir laimė“, - pasakojo etnologė.

Anot jos, vainikus ant karties mėtydavo ir vaikinai, turintys antrąsias puses. Jeigu vainiką užmesdavo ant tos pačios šakos, kaip ir jo mergina, vadinasi, tinka vienas kitam, gerai sugyvens.

Naktį vykdavo kitokie burtai - vainikai buvo dedami po pagalve, kad  susapnuotų būsimą vyrą ar žmoną.

D. Šeškauskaitė mini ir dar vieną įdomų paprotį. Per Rasas naktį reikėdavo iškasti velėną ir apversti. Ryte velėnoje radus vabalą, jį apžiūrėti. Iš vabalo spalvos galima pažinti savo būsimąjį vyrą. Jei žalias vabalas – bus vyras ūkininkas, jei pilkas – neturtingas, jei margas – bus viršininkas.

Na ir žinoma, kokios Rasos be laužų ir šokinėjimo per juos. Buvo tikima, kad visi peršokę per laužą įgauna ugnies stiprybės, o tai padariusi pora gyvena laimingai.

Rasti antrąją savo pusę – amžinas noras

Ar mūsų protėvių Rasų-Joninių tradicijos artimos šių dienų žmogui? Ar jaunimas, pindamas vainikus, supranta, ką daro, o galbūt siekia jau visai kitų tikslų nei buvo priimta nuo seno?

„Tai yra visų amžių dalykas – susirasti sau porą, antrąją dalį.., - svarsto D. Šeškauskaitė. - Kiek Rasas švenčiu, niekada nemačiau, kad žmogus to nenorėtų. Jiems labai svarbu išsiburti. Negali sakyti, kad tai šiuolaikiniam žmogui nepriimtina. Kita vertus, vyresnis žmogus gali irgi pinti vainiką – vaikams, moteriškąjį ir pan. Vainiką galima susidžiovinti ir gali paskui naudoti – pasidarai arbatos ir pan. Seni žmonės mokino jaunimą, kaip tai daryti ir aišku žiūrėjo, ar jaunimas tinka vienas kitam. Šiuolaikiniam žmogui tai irgi labai svarbus dalykas, nes mes pievų beveik nebeturime. Dažnai savo pievose nebeturime žolynų, reikia važiuoti 100 km... Šiuolaikiniam žmogui dar yra ir pagalvojimas, kokioje aplinkoje jis gyvena, kas jam yra gamta, kiek jam ji svarbi“.

Anot pašnekovės, vyrai taip pat gali pintis vainikus, nes jie gali simbolizuoti ir vyriškumą. Toks, be abejonės, yra ąžuolo vainikas. Tokio dalyko irgi savo kieme nenusipinsi, ąžuolų ieškoti teks važiuoti už miesto.

„Šios šventės turėtų būti švenčiamos nedideliame rate. Kad žmonės save pajaustų, kad nebijotų pasižiūrėti, kokius augalus susirinko, nebijotų pažiūrėti į gamtą. O ne tai, kad susirenka visi, prasideda koncertas ir žmogus nebūna šventės dalyvis. O čia visa esmė, kad saulei būnant aukščiausiame taške tu pasibūni su savimi, su gamta, su ja susilieti“, - pasakojo etnologė.

Pradėti švęsti – Dieveniškėse

Jeigu vainikus pinti vieniems nedrąsu, ar trūksta žinių, kaip ką pinti, galima tai daryti su grupele bendraminčių. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija kviečia dalyvauti tradicinėje Rasos šventėje, kuri prasideda birželio 23 d, 21.00 val.

D. Jusienė

Sakoma, kad reikia eiti devynis žingsnius viena kryptimi ir nuskinti žolyną, kuris krenta į akį, tada pakeiti kryptį ir ieškoti kito, kol surinksi devynis. Galima tris žingsnius žengti, arba vieną – skirtingi šaltiniai skirtingai pateikia.

Šventėje svarbiausias kupolių apeigas atlikti padės Alytaus rajono folkloro ansamblio „Žolynai“ vadovė Dalia Jusienė. GRYNAS.lt kalbinta moteris teigė, kad šventės metu bus stengiamasi parodyti bent dalelę mūsų senolių papročių.

„Sakoma, kad reikia eiti devynis žingsnius viena kryptimi ir nuskinti žolyną, kuris krenta į akį, tada pakeisti kryptį ir ieškoti kito, kol surinksi devynis. Galima tris žingsnius žengti, arba vieną – skirtingi šaltiniai skirtingai pateikia“, - apie kupoliavimo apeigas pasakojo D. Jusienė. Anot jos, skinti galima įvairius žolynus, kokius tik rasi pievoje, tačiau žolynų karaliumi tituluojama jonažolė. D. Jusienė teigė skaičiusi, kad ši žolė gydo nuo 99 ligų.

„Žolynai turi didžiausią galią, jeigu būna surenkami iki Joninių. Pati stipriausia galia yra būtent šią naktį iš 23-osios į 24-ąją“, - sakė amsamblio „Žolynai“ vadovė. Anot jos, paryčiais ypatingų galių turi iškritusi rasa. Tikima, kad ja nusiprausus, atjaunėjama.

Kiek iš viso žmonių Dieveniškėse susirinks šįvakar paminėti Rasų-Joninių šventės, moteris nesiryžo prognozuoti, nes daug nulems ir orai. Tačiau, D. Jusienė sakė girdėjusi, kad kasmet susirenka apie 200 dalyvių, norinčių atlikti tradicines Joninių minėjimo apeigas.