Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (10)
Gražiausios Lietuvos eglės
DELFI montažas / Gražiausios Lietuvos eglės

Įspūdingiausios Lietuvos eglės: išrink gražiausią!

Artėjant Kalėdoms Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su GRYNAS.lt kviečia išrinkti įdomiausią eglę – Valstybės saugomą gamtos paveldo objektą. Kviečiame iš septynių įspūdingų eglių išrinkti pačią įdomiausią. Visos jos išsiskiria savo forma, šakotumu, aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra.

Įdomiausios eglės konkurse varžosi: Raganų eglė, Renavo eglė, Noriūnų eglė, Eglės Sesės, Peršokšnos piramidinė eglė, Bliūdašilio eglė ir Laumių miško keturkamienė eglė.

Kalėdiniame konkurse besivaržančios eglės priklauso paprastosios eglės (picea abies - lot.) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų žaliaskarių tarpo.

Paprastoji eglė dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginus greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimui sąlygų gali paaugti 60–90 cm per metus. Gamtinės brandos amžius yra 120 metų. Auga lėtai, gyvena 250–300 metų. Paprastoji eglė dirvožemiui reiklesnė už paprastąją pušį ir gerai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose priemoliuose.

Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja žiemą – vasarą, žmonės jas sodindavo ir savo sodybose. Su krikščioniška tradicija eglė tapo Kalėdų medžiu.

Viena įspūdingiausia Lietuvos eglių – Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške, Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai - daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Tai – vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Nuo seno ši eglė vadinta Didžiąja. Apie eglės atsiradimą pasakojamos kelios legendos, perpintos istoriniais faktais. Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota.

Storiausia Lietuvos žaliaskarė – Renavo eglė, auganti Mažeikių rajone, Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m. aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m.

Aukščiausia Lietuvos eglė yra Noriūnų miško eglė, auganti Alytaus rajone, Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje. Jos aukštis – net 44,5 m. Nors ji įspūdingo aukščio, bet aukščiu greta kitų augančių eglių pastebimai neišsiskiria. Medis yra pasiekęs gamtinę brandą. Turi vieną kamieną, tačiau auga trijų medžių grupėje.

Savo forma įdomios – Eglės Sesės, augančios Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Eglių kamienai suaugę ties kamieno viduriu.

Įspūdingai atrodo Peršokšnos piramidinė eglė, auganti Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Piramidinė eglė – gana dažnai pasitaikanti eglių forma, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.

Dar dvi įdomios eglės iki Naujųjų metų bus įtrauktos į Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. Tai Bliūdašilio eglė, esanti Ukmergės rajone. Eglės šakos išsikreivinusios į visas puses. Kita eglė – Laumių miško keturkamienė, auganti Skuodo rajone.

Visos aprašytos eglės yra arba artimiausiu metu bus įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Tai yra valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai. Eglių būklę stebi, jas prižiūri nacionalinių ar regioninių parkų direkcijos, miškų urėdijos (girininkijos).

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas