Viduržemio jūros pakrantėse ištiestuose tinkluose ar nuo brakonierių rankos kiekvienais metais žūva milijonai paukščių – ir tai tik vienas iš daugelio nelegalaus paukščių žudymo pavyzdžių. Taikomi metodai bei mastai peržengia bet kokias ribas, dėl to paukščiams kyla didžiulė grėsmė. Daugelyje valstybių sėkmingai veikia griežti gamtosaugos įstatymai, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose įstatymų nepaisoma, o valdžiai trūksta pajėgumų (o gal valios) juos tinkamai įgyvendinti. Laiku užkirtus kelią migruojančių paukščių naikinimui, būtų apsaugoti tokie paukščiai kaip čivyliai, kurių populiacija nuo 1980-ųjų sumažėjo 50 proc. arba agrarinio kraštovaizdžio paukščiai, kurių per tą patį laikotarpį Europoje sumažėjo 300 milijonų individų. Ir tik viešinimo dėka visiems tapo žinomi nelegalaus medžiojimo, gaudymo ir prekybos mastai bei akivaizdi keliama grėsmė.

Daugybė Lietuvoje perinčių paukščių yra masiškai naikinami migracijos metu kitose Europos šalyse. Lietuvos ornitologų draugija jau ne kartą skelbė užsienio gamtosaugininkų parengtas studijas apie migruojančių paukščių žudymo mastus Viduržemio regione. O pernai metais buvo plačiai viešinama problema apie situaciją Prancūzijoje, kurios atskiruose regionuose dėl vietinių tradicijų migracijos metu maistui nelegaliai sugaunami tūkstančiai smulkiųjų paukščių, tarp jų visoje Europoje nykstančių sodinių startų. Vietos valdžia to stengiasi nematyti, todėl visame pasaulyje buvo renkami parašai peticijai, siekiant iškelti šią problemą europiniu mastu ir priversti Prancūzijos valdžią atsižvelgti į tarptautinę nuomonę.

Pastaruoju metu visoje Europoje vis daugiau kalbama apie daugiabučių namų renovacijos problemą. Spartėjant renovacijos tempams ši problema taip pat darosi vis aktualesnė ir Lietuvoje. Atliekant renovaciją paukščių veisimosi sezono metu užmūrijami čiurlių, naminių žvirblių, dūminių raudonuodegių ir net kuosų jaunikliai ar šikšnosparniai, naikinami langinių kregždžių lizdai. Vakarų Europos šalys su šia problema jau gerai pažįstamos ir sėkmingai taiko įvairius sprendimus: renovacijų metu paukščiams sukuriamos alternatyvios perimvietės – keliami inkilai, įmūrijami specialūs blokeliai, kuriuose paukščiai gali perėti, įrengiamos specialios angos pastogėse ir kt. Tačiau Lietuvoje į tai neatsižvelgiama ir kiekvienais metais daroma vis didesnė žala miestuose gyvenantiems paukščiams.

Norint apsaugoti paukščius to turi siekti tiek visuomenė, tiek atsakingos valdžios institucijos. Todėl ornitologai daug dėmesio skiria visuomenės švietimui, gamtosaugos institucijų informavimui. Tik taip galima pasiekti teigiamų rezultatų. Geras to pavyzdys Lietuvoje – atsigaunančios kovų kolonijos, kurios dar prieš kelis metus buvo žmogaus gerokai praretintos ir jei naikinimo mastai nebūtų sumažėję, šią rūšį turėtume įtraukti į LR Raudonąją knygą. Laiku pastebėjus šią problemą Lietuvos ornitologų draugija daug pastangų skyrė problemos viešinimui, visuomenės ir atsakingų gamtosaugos institucijų švietimui. Šios iniciatyvos dėka, praėjus jau porai metų po akcijos, stebimi kovų populiacijos atsikūrimo požymiai.

Šių metų gegužės 10 d. minint Pasaulinę migruojančių paukščių dieną, didžiausias dėmesys yra skiriamas atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalų paukščių žudymą. Lietuvos ornitologų draugija taip pat prisideda prie Pasaulinės migruojančių paukščių dienos ir kviečia visus ornitologus bei paukščių stebėtojus dalyvauti „Paukščių stebėjimo bokšteliuose varžybose“. Šių varžybų vienas iš tikslų – padėti visuomenei pažinti paukščius, atkreipti dėmesį į aktualias jų apsaugos problemas bei populiarinti paukščių stebėjimą. Todėl kviečiami visi, kurie domisi paukščiais, kam rūpi jų apsauga, nors ir abejojančius savo paukščių pažinimo žiniomis, jungtis prie patyrusių ornitologų ir smagiai praleisti laiką paukščių apsuptyje.