Lietuvos miškuose priskaičiuojama tik keliolika perinčių didžiųjų apuokų porų. Šių unikalių pelėdinių šeimos plėšrūnų populiacija stipriai sumažėjo dėl žmogaus veiklos ir greta gyvenančių kitų gyvūnų. Šis paukštis lizdus suka ant žemės, tad kiaušiniai tampa lengvu grobiu šernams. Anot specialistų, laisvėje išgyvena vos 10 procentų apuokų jauniklių.
Kelis metus buvo vykdoma Europos Sąjungos finansuota didžiųjų apuokų populiacijos padidinimo programa, tačiau ji baigėsi. Nepaisant to, Lietuvos zoologijos sodas ir entuziastai tęsia šį darbą. Kasmet nelaisvėje užauginamos kelios dešimtys šių retų paukščių ir jie paleidžiami Lietuvos miškuose.
Kelmės rajone sodybą turintis šiaulietis Petras Adeikis veisia ir augina paukščius bei kitus gyvūnus, tad mielai sutiko Lietuvos zoologijos sodo išaugintus keturis didžiuosius apuokus priglausti savo sodyboje, specialiai įrengtame adaptaciniame voljere. Du mėnesius miško aptvare praleidę paukščiai trečiadienį buvo paleisti į laisvę.
Vienas apuokas, pasak P. Adeikio, paspruko į laisvę dar beruošiant voljerą atidarymui. Likusieji trys liko laukti, kol į voljero atidarymą atvyks žurnalistai, zoologijos sodo specialistai, aplinkosaugininkai, Kurtuvėnų regioninio parko atstovai. Tačiau šeimininkui atidengus voljerą į laisvę įskrido tik vienas. Du apuokai liko tupėti, greičiausiai baimindamiesi žmonių ir laukdami tamsos. Mat šie paukščiai aktyvesni naktį.
Visi paukščiai paženklinti, tačiau siųstuvų neturi, tad stebėti, kaip jiems sekasi laisvėje, galimybės nebus. P. Adeikis tikisi, kad paukščiai apsigyvens netoliese. Jis net kuriam laikui paliks atvira voljerą su maistu, kad reikalui esant, paukščiai galėtų sugrįžti į jiems įprastą ir saugią aplinką.
