Vanduo žemėje - tai stichija, kurios daugiausia ir kuri geba kurti stebuklus. Galbūt todėl svajojame apie atostogas prie jūros ar vandenyno, o namus - ant ežero arba upės kranto. Tekėdamas per uolynus, pievas, daubas, skirtingus kraštovaizdžius ir urvus vanduo nepaiso jokių kelyje pasitaikančių kliūčių. Aikčiojame dėl iš svaiginančio aukščio krentančių krioklių bei ugnikalnių krateriuose tyvuliuojančių ežerų, o kur dar geizeriai, požeminės upės bei šaltiniai!
GRYNAS.lt kviečia į kelionę po 10 įspūdingiausių šniokščiančių, marmančių, betyškančių, tekančių ir tyvuliuojančių pasaulio vietų.
Cascate del Mulino versmės Italijoje
Toskanos regione esantis Saturnijos kurortas garsėja terminėmis versmėmis. Iš žemės gelmių čia trykšta 37,5 laipsnio temperatūros vanduo, kuris mažais krioklių „laipteliais“ užpildo pačios gamtos sukurtą baseiną. Per sekundę jais prateka maždau 800 litrų vandens. Tikima, kad šis sulfitų prisotintas mineralinis vanduo gali išgydyti reumatą ir raumenų skausmus.
Viljamo užutekis Vakarų Australijoje
Šalia Denmarko miesto žemyno pietuose įkurtas 1734 hektarų plotą užimantis Viljamo užutekio nacionalinis parkas. Vietovė garsėja „Žaliuoju baseinu“ ir „Dramblio uolomis“. Poilsiautojus čia traukia turkio spalvos vanduo bei baltas smėlis.
Anchelio krioklys Venesueloje
Venesuelos pietryčiuose, Bolivaro valstijoje, Kanaimos nacionaliniame parke, vanduo krinta nuo uolos sukurdamas aukščiausią pasaulyje 979 metrų krioklį. 807 metrus žemyn krenta nenutrūkstamas vandens srautas. Aukštą stalakalnį Aujantepui, nuo kurio ir bėga krioklys, vietiniai praminė „Velnio kalnu“, kadangi didžioji dalis vandens tiesiog išgaruoja nepasiekusi žemės.
Garsiųjų krioklių slėnis Šveicarijoje
Šveicarijos Alpėse esantį slėnį Lauterbrunnen slepia stačios klinčių kalnų virtinės. Atvykėlių akį traukią vienas didžiausių Europos krioklių, kurio dar nepalietė žmogaus ranka. Vanduo čia krenta iš 270 m aukščio.
Plitvicų ežerai Kroatijoje
(nuotr. viršuje)
Šis nacionalinis parkas – tikras gamtos mylėtojų rojus. Juos traukia seklūs ežerai, uolų tarpekliai ir kriokliai. 16 ežerų susijungia įspūdingais, tačiau nedideliais kriokliais. Vietovė išsiskiria upėtakių ir kitų gėlavandenių žuvų gausa, tad nacionaliniame parke yra ir rudųjų meškų. Upėtakiai nesibaimindami seka žmones pakrante, taip kaulydami gabalėlio batono. Pasivaikščioti čia galima mediniais takais, tačiau ežeruose plaukioti – draudžiama. Kūniškais vandens malonumais derėtų džiaugtis jau už nacionalinio parko ribų.
Viktorijos krioklys pietų Afrikoje
Zambezės upė pradeda tekėti šiaurės vakarų Zambijoje, maždaug 1500 m aukštyje. Aukštupyje upė teka bazaltinėmis plynaukštėmis, vidurupyje – plokštikalnėmis, o žemupyje – plačiais slėniais. Iš 108,3 metrų aukščio krentantis 1,6 kilometro pločio Viktorijos krioklys vietinių vadinamas „Siaučiančiais garais“ (Mosi-oa-Tunya). Tokį įspūdį žmogui palieka didžiulį krioklį į daugybę mažų padalijančios salelės, o tirštas rūkas ir garsus šniokštimas girdimas net 40 kilometrų spinduliu. Per sekundę kriokliu nuteka 12,8 kubinių metrų vandens. „Velnio slenkstį“ plaukikams siūloma išbandyti tik kai vandens lygis ne perdaug pakilęs.
Skaftafelio nacionalinis parkas Islandijoje
Susiformavęs per milijonus metų, „išgyvenęs“ daugybę ugnikalnių išsiveržimų, plautas upių ir ledynų, šiandien Skaftafelio nacionalinis parkas Pietų Islandijoje tebestebina kraštovaizdžio įvairove. Svartifoso krioklys lankytojus traukia tarytum pakibusiomis geometrinių formų juodo bazalto uolienomis, kurios net ir architektus įkvėpė projektuojant šios šalies sostinės Reikjaviko Nacionalinį teatrą. Nemažiau dėmesio susilaukia ir Skaftafelsjiokulio ledynas, kuris yra 10 kilometrų ilgio ir 2,5 kilometro pločio.
Titikakos ežeras Bolivijoje ir Peru
3811 metrų aukštyje virš jūros lygio tyvuliuojančiame Titikakos ežere sėkmingai vyksta laivyba. Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis ir didžiausias gėlavandenis ežeras Pietų Amerikoje, užimantis net 8.300 kvadratinių kilometrų plotą. Nors Titikakos apylinkių klimatas atšiaurus, o dienos ir nakties temperatūrų skirtumais didžiuliai, pakrantėse gyvena vietiniai gyventojai - aimarai ir kečujai. Turistams čia geriausia atvykti gegužės – spalio mėnesiais, kai mažai lyja, o dieną temperatūra pasiekia 25 laipsnius šilumos.
Vatų jūra, skalaujanti Olandijos, Vokietijos ir Danijos krantus
Ši 500 kilometrų besitęsianti Šiaurės jūros dalis – išskirtinė. Tai didžiausia nepertraukiamų potvynių ekosistema, pasižyminti nepaprasta augalijos ir gyvūnijos rūšių įvairove. Ši žemuma yra viena svarbiausių migruojančių paukščių susitelkimo vietų.
Puerto Princesos požeminė upė Filipinuose
Palavano saloje tekanti požeminė upė smalsuolius traukia į tikrą kalkakmenio, stalaktitų ir stalagmitų karalystę. Ši kelionė trunka net 8,2 kilometro. Puerto Princesos požeminės upės nacionaliniame parke – didžiulė faunos ir floros įvairovė, tad neveltui ši vieta pateko tarp 28 geriausiųjų, pretendentų į Gamtos stebuklų titulą.
