– Kokie šiais metai atradimai buvo gamtoje?
– Atrodo, kad šie ir dar keleri praėję metai buvo tikrai gausūs ypač sensacingų atradimų, apie kuriuos dažnai skelbdavo naujienų portalai, buvo gausiai rašoma socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, šios Kalėdos buvo ne tik palydėtos pražydusiomis žibuoklėmis, bet ornitologai šventė naujos paukščių rūšies – juodagurklio erškėtžvirblio – atradimą.
Be to, šiais metais gamtininkai pirmą kartą Lietuvoje pamatė ir nufotografavo mešką. Žinoma, tai nereiškia, kad ji gyvena mūsų miškuose. Manoma, kad ji atklydo iš Latvijos, kur meškų daug daugiau. Šiemet Baltijos jūroje buvo pastebėti delfinai. Mums įprasta, kad tai – pietinių jūrų gyvūnas.
Sklinda nuomonė, kad gamta taip aktyviai šiltėja, jog dar metai ar kiti ir gyvensime tarsi atogrąžose. Per paskutinius kelerius metus Lietuvoje išties atsirado šiltesniems kraštams būdingų rūšių. Pavyzdžiui, hienos, kurias visi žino kaip pietų kraštų gyvūnus. Pietų Lietuvoje taip pat pastebėta vabzdžių maldininkų, kuriuos paprastai matome pietų kraštuose atostogaudami.
– Ar tokius atradimus lemia klimato atšilimas, ar mes tiesiog mažai tyrinėjame gamtą ir pokyčių nepastebime iš karto?
– Susėdę keli gamtininkai susiginčytų dėl priežasčių, bet manau, kad žmonės labiau linkę pažinti, stebėti gamtą, pamatyti. Kai kuriuos pranešimus gamtininkai profesionalai gavo iš žmonių, kurie tiesiog vaikščiojo su fotoaparatais.
– Ta pati minėta meška buvo nufotografuota ne gamtininko, ar ne?
– Tikslios istorijos nepapasakosiu, bet, pavyzdžiui, apie delfinus tikrai pranešė ne profesionalai. Taip pat buvo kita įdomi istorija: pasklido kalbos, kad kažkas Baltijos jūroje, prie Lietuvos krantų, matė pingviną. Iš tikrųjų tai buvo alka. Tai paukštis, tikrai panašus į pingviną. Jis labai retas, bet gyvena mūsų pajūryje, jį galima pamatyti, nors ir labai retai.
Kalbant apie gamtos šilimą, tai nėra taip paprasta. Kai naujienų portaluose paskaitome, kad kone kitais metais Lietuvoje augs palmės, galėsime daržuose, soduose auginti persimonus, ir mes patys, gamtininkai, imame laukti to laiko, nes būtų visai neblogai. Iš tiesų gamta yra sudėtingesnė ir taip greitai tai neatsitiks.
Kas domisi gamta ir neįprastais reiškiniais, galėtų perskaityti profesoriaus klimatologo Arūno Bukančio knygą „Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse“. Jis surinko XI–XX a. informaciją apie įvairiausius gamtos reiškinius. Tokių klimato svyravimų, neįprastų reiškinių Lietuvoje būta labai seniai ir labai daug. Galbūt kas tikrai pasikeitė per tą laikotarpį – Lietuvoje su šalčiais nebeužplūsta tokios baisios ligos, kaip maras. Lietuvoje nebėra bado, kurį atnešdavo šaltos žiemos. Šiais laikais mes nebebadaujame, tačiau gamta vis dar stebina. Tų nuostabių dalykų užteks ilgam.
– Šiemet žiema prasidėjo vėlai. Kaip tai atsiliepia gamtai?
– Labai gerai apie žiemą yra pasakęs gamtininkas Mindaugas Lapelė – žiema nėra šalčių, speigų metas, tai – gamtos ramybės metas. Iš tikrųjų gamta žiemą išeina atostogų. Praeita žiema, jei skaičiuotume nuo sausio, buvo gana lengva, patyrėme visko: gamta pailsėjo, gyvūnai išsivedė jauniklius, augalai nesušalo. Galbūt kai kurie žmonės labai kruopščiai pridengė savo gėles, todėl jos galėjo iššusti nuo šiltos žiemos. Be to, žmonės atsigavo nuo didelių šildymo kainų, nes tikrai buvo gana šilta.
Peržiūrėjau savo dienoraščius, kas vyko tą žiemą. Viduržiemis pažymimas sausio 25 d. O sausio 31 d. teko būti ant Punios piliakalnio. Aplink telkšojo balos, tuo metu buvo atodrėkis. Po dar vienos dienos, lankantis Dieveniškių regioniniame parke, sniego iškrito nepaprastai gausiai, buvo net neįmanoma važiuoti miško takeliais, nes grėsė įstrigti. Tačiau prabėgo pora savaičių, ir vasario 14 d. Neries regioniniame parke galėjome tiesiog fotografuotis, pozuoti tik su megztuku. Sniegas pietinėse pašlaitėse buvo nutirpęs ir žaliavo pirmieji augalų lapeliai. Taip pat teko nufotografuoti ir žydintį lazdyną.
– Pavasaris, atrodo, prasidėjo anksti, lyg buvo šilta, bet iki galo neatšilo, viskas kiek neįprastai sužydėjo vienu metu.
– Gana teisingai pastebėjote: dalį pavasario teko keliauti po užsienį ir netikėtai gegužę dar kartą sutikti pavasarį, žydėjimo bangą, nors iki tol gamta žadėjo gražų pavasarį. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje pražydo plačialapis šaukštis. Jis žydėjo įspūdingais dideliais žiedynais. Tuo metu žydėjo ir šalpusniai, tačiau balandžio pradžioje atšalo [...] ir netgi iškrito sniegas. Daržininkai jau ketino sėti, bet vėl buvo sniego ir šalčio, todėl visus tuos darbus reikėjo atlikti gerokai vėliau.
Palyginti su 2014 m., balandžio 12 d. tokiu metu jau žydėjo slyvos ir vyšnios. 2015 m. – toli gražu. Dar buvo gana šalta. Norėčiau priminti – rudenį visi buvo nepatenkinti, kad nėra grybų, o pavasarinis grybų derlius buvo didžiulis.
– Ar turime daug pavasarinių grybų?
– Ne tiek daug, bet turime, ir grybautojai juos labai vertina. Tai – bobausiai, briedžiukai. [...] Yra ir toks grybas taukius. Jis labai retas Lietuvoje – žinoma tik keletas augaviečių. Balandžio pradžioje Neries regioniniame parke buvo rasta didelė, vertinga augavietė.
Vasara išties užklupo netikėtai. Iki Joninių arba maždaug iki braškių derliaus buvo pats žydėjimas. Nors taip būna kasmet, vėliau užklupo didžiulės sausros. Sausros tęsėsi, galima sakyti, beveik iki gruodžio. Sausra, kai žemei trūko vandens, nulėmė labai daug dalykų. Pirmiausia – nesubrendo kai kurių augalų sėklos.
Nors tokie augalai, kurie žydi anksti vasaros pradžioje, gegužraibiniai augalai, arba vadinamosios Lietuvos orchidėjos, nužydėjo, jų žydėjimas buvo visai neblogas. Jie spėjo subrandinti sėklas, bet vėliau prasidėjo sausra, trūko lietaus ir ne tik laukiniai, bet ir daržo augalai augo prastai. Tie, kurie laistė, galbūt ir sulaukė derliaus.
– Ar dabar jau būtų galima spėti, kokie bus ateinantys metai?
– Galbūt prognozuoti turėtų klimatologai. Galvojant apie tai, kad gamtoje egzistuoja pusiausvyra, reikėtų prisiminti, kad vis dėlto praėję metai buvo beveik be kritulių. Kada nors tų kritulių turėtų iškristi. Gali būti, kad kiti metai bus labai lietingi.
