Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar ji pavyks, labai priklauso nuo paukščių stebėjimo entuaziastų aktyvumo. Taip pat ne mažiau vertingos ir atsitiktinės registracijos, pavyzdžiui, prie namų, važiuojant automobiliu, būnant gamtoje ir pan., t.y. nebūtinai tikslingai stebint paukščius.
2015-2016 metų žiemą redakcinė kolegija skelbia plėšriosios medšarkės (Lanius excubitor) stebėjimų žiema. Ši paukščių rūšis pasirinkta dėl to, jog vis dar nėra bent kiek išsamesnių duomenų apie šios rūšies gausumą žiemos mėnesiais. Kadangi plėšriosios medšarkės gana nesunkiai pastebimos ten, kur jos apsistoja, o žiemos mėnesiais gana plačiai paplitusios atvirame kraštovaizdyje, visi šalies gyventojas turi daug galimybių pamatyti plėšriąją medšarkę ir dalyvauti šio paukščio „žiemos akcijoje“.
Plėšriosios medšarkės yra savotiškai unikalūs paukščiai. Būdamos santykinai nedidelio dydžio, medšarkės yra plėšrios, bet tuo pačiu ir gana nepanašios į kitus plėšriuosius paukščius, nors ir turi lenktą snapo galiuką. Plėšriosios medšarkės pačios stambiausios iš mūsų šalyje aptinkamų medšarkių rūšių ir, atrodo, puikiai pagrindžia joms duotą lietuvišką vardą, kadangi stambūs vabzdžiai ar smulkūs ropliai dažnai nepatenkina šio plėšrūno apetito. Jų aukomis dažnai tampa peliniai graužikai ir netgi ne patys mažiausi paukščiai (pvz. žvirbliai, startos). Nors ir keistai gali atrodyti, bet palyginti nedidelis žvirblinių būriui priklausantis paukštis iš esmės minta tuo pačiu maistu kaip ir žymiai didesnis plėšriesiems paukščiams priklausantis tūbuotasis suopis.
Plėšriosios medšarkės paplitusios Šiaurės pusrutulyje, kur jų arealas apima dideles Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos žemynų dalis. Įdomu tai, kad didžioji Lietuvos dalis nurodoma kaip regionas, kur plėšriosios medšarkės aptinkamos tik vasarą, o vakarinė Lietuvos dalis, šiaurės vakarų Latvijos dalis ir visa Estija patenka į žemėlapį, kur ši rūšis nurodoma, kaip aptinkama tiek vasarą, tiek ir žiemą. Tikėtina, kad šis žemėlapis nėra labai tikslus, nes Lietuvos paukščių stebėtojai žiemos metu pastebi medšarkes tiek švelnesnio klimato vakariniuose rajonuose, tiek ir atšiauresnėje Dzūkijoje bei šiaurės Lietuvoje. Todėl surinkti duomenys padėtų pakoreguoti plėšriųjų medšarkių paplitimo žiemos mėnesiais žemėlapį.
Nors plėšrioji medšarkė yra gana plačiai paplitusi ir ne retai pastebima, remiantis paskutiniais dešimtmečiais surinktais duomenimis apie jų gausos bei paplitimo pokyčius, tarptautiniai ekspertai šiais metais sudarytame europiniame paukščių raudonosios knygos sąraše, šią rūšį priskyrė pažeidžiamų sparnuočių kategorijai. Tai reiškia, kad stebimas akivaizdus plėšriųjų medšarkių nykimas visoje Europoje per paskutinių trijų kartų gyvenimo laikotarpį. Tai tiesioginė žinia, jog šiuo metu yra būtina susirūpinti šios nuostabios rūšies apsauga, kuri aktuali ne tik veisimosi, bet ir žiemojimo vietose. Ekspertai tai sieja su blogėjančiomis mitybinėmis sąlygomis dėl intensyvėjančio žemės ūkio ir natūralių jų buveinių nykimu.
Kur ieškoti plėšriųjų medšarkių? Šį paukštį dažniausiai galima sutikti atvirame kraštovaizdyje, t.y laukuose, kuriuose galima aptikti medšarkėms tinkamo maisto – graužikų ir smulkesnių paukščių. Plėšriąją medšarkę retai aptiksime tupinčią aukštai: mėgstamiausias jų stebėjimo postų aukštis – maždaug toks, kokiame būna nutiesti neaukštos elektros įtampos laidai. Neretai ją galima pastebėti ir tupinčią ant aukštesnių žolinių augalų pvz. ant sausų Sosnovskio barščių, maždaug 2-3 m. aukštyje, ar ant dar žemesnių objektų. Plėšriosios medšarkės nemėgsta kompanijos ir dažniausiai medžioja vienos, nors už kokio šimto metrų kartais galima pamatyti ir kitą paukštį.
Plėšrioji medšarkė yra tokio dydžio paukštis, kurį turint paukščių stebėjimo įgūdžių, sunku sumaišyti su kitais paukščiais net ir pakankamai greitai pravažiuojant automobiliu. Be to, tai ne ypač bailus paukštis – sustojus kiek tolėliau ar sugrįžus – medšarkė dažniausiai lauks ir leisis apžiūrima žiūronais, kad galėtume įsitikinti, jog tikrai stebime šią rūšį. Pabaidyta medšarkė dažniausiai toli neskrenda – arba padariusi lanką nutupia toliau ant laidų arba stengiasi nutūpti arčiau žemės, kad būtų sunkiau pastebima. Kartais galima pamatyti aktyviai medžiojančią medšarkę, kuomet ji, nelyginant pelėsakalis, plevena ore, laukdama iš urvelio išlendančios pelės ar pelėno.
Pagrindinė informacija kurią stebėtojams reikėtų surinkti ir atsiųsti:
stebėjimo geografinė vieta (pageidautina nurodyti ir koordinates ar tašką žemėlapyje), data, stebėtų paukščių skaičius (jei stebimi keli paukščiai – kokiu atstumu vienas nuo kito);
stebėjimo buveinė (atviras laukas, kalvotas reljefas, lyguma, pakelė, pakrantė, žuvininkystės tvenkinių teritorija ir pan.);
paukščio laikymosi toje teritorijoje laikotarpis (jei manoma, kad tas pats paukštis stebimas ilgesnį laiką, nurodyti, kokį laikotarpį paukštis stebėtas (pvz. nuo gruodžio 2 d. iki vasario 28 d.);
kiti jūsų manymu įdomūs faktai;
stebėtojo/ų vardas, pavardė, kontaktai (el. paštas).
Akcijoje kviečiami aktyviai dalyvauti ne tik patyrę paukščių stebėtojai, bet ir visi tie, kurie mano, kad pažįsta ar sugebėtų pažinti plėšriąją medšarkę, ypač žmones daugiau laiko praleidžiančius gamtoje – aplinkosaugininkus, medžiotojus, miškininkus ar tiesiog čia leidžiančius laisvalaikį.
Duomenis prašoma siųsti el. paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt arba tiesiog patalpinti Lietuvos ornitologų draugijos svetainės forume (forum.birdlife.lt) prieš tai joje užsiregistravus.
Primename, kad ankstesniais metais žurnalo „Paukščiai“ redkolegija „žiemos paukščio“ akcijoms buvo pasirinkusi: liepsnelę (2009), pietinį purplelį, (2010), paprastąjį kikilį (2011), vandeninį strazdą (2012), kovą (2013) ir pilkąjį garnį (2014).
