Gamta elgiasi neįprastai: kokį pavasarį ji žada?

Už lango vyraujanti pliusinė temperatūra verčia tyliai džiūgauti – pavasaris jau ne už kalnų. O galbūt mes, miestiečiai, retai ištrūkstantys į gamtą, pavasarį jau pražiopsojome – jis sau ramiai atėjo ir dabar pamažu tik vis labiau atsiskleidžia? GRYNAS.lt kalbina ornitologus ir gamtininkus, kokius pirmuosius pavasario ženklus gamtoje stebi jie – ar jau grįžta pirmieji paukščiai, miško glūdumoje skleidžiasi gležnos žibutės, o iš klevų teka pirmoji sula?

Pastebi pirmuosius vieversius

Lietuvos ornitologų draugijos narys, ornitologas Julius Morkūnas pripažįsta, kad į Lietuvą jau pamažu grįžta pirmieji paukščiai. Tiesa, jų pulkai dar nedideli, tačiau pirmieji „žvalgai“ jau dirba savo darbą.

Ir apskritai gamtininkai, įvertinę gamtos ženklus, spėja, kad tikroji žiema į Lietuvą jau nesugrįš.

„Pavasario atėjimas gamtoje labiau priklauso ne nuo šilumos kiekio, o nuo prailgėjusios dienos. Jeigu sniego nebelieka, šalčių taip pat – pirmieji paukščiai jau pradeda ir skristi. Šią savaitę pirmieji vieversiai buvo užfiksuoti Nemuno deltoje, prie Kauno, netrukus turėtų pradėti rodytis ir pempės. Pirmieji paukščiai yra kaip tikrintojai, pirmieji „žvalgai“ - jau skrenda ir žiūri. Jeigu užsnigtų sniegas, parskridusių paukščių dar nedaug, taigi jie surastų kitas vietas arba sugrįžtų atgal. Gamtoje jau stebimas pavasaris: ir zylės gieda pavasarines giesmes, ir bukučiai, geniai, pietiniai purpleliai, jau galima išgirsti pakitusį paukščių skambesį išėjus į kiemą“, - tikino J. Morkūnas.

Ornitologo teigimu, Nemuno deltoje jau stebėtos ir pirmosios pilkosios žąsys, gulbės giesmininkės. „Jeigu šaltesnio oro nebus, pavasaris iš lėto ir ateis“, - vylėsi pašnekovas. Anot jo, pastaraisiais metais stebima tendencija, kad pavasaris ilgai užsitęsia – nežinai tiksliai, kada pasibaigia žiema ir kada jau ateina pavasaris.

Visuomenė dažnai mąsto kalendoriniais mėnesiais, čia ir atsiranda problema. Jeigu žiūrėtume iš klimatologinės pusės, mokslininkai laiko, kad pavasaris ateina tada, kai nuolatinė dienos temperatūra visada būna aukštesnė nei 0 laipsnių. Lietuvoje tai dažniausiai būna kovo viduryje.

Klimatologas J. Kilpys

Pirmieji paukščiai stebimi dar ne masiškai, tačiau, jeigu ir toliau laikysis panašūs orai, paukščių netruks sugrįš ir daugiau.

„Pirmieji paukščiai, tie patys vieversiai, neskrenda iš Afrikos, jie skrenda iš Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, todėl jiems kelionė užtrunka tikriausiai dvi dienas, jeigu tik gerai pamojuoja sparnais. Jie jaučia, kad orai pas juos ir šiauriau nelabai skiriasi. Tai stebinti nestebina, nes vasario 24 yra vieversio diena, tai pastebėjo dar mūsų seneliai, proseneliai“, - sakė J. Morkūnas.

Ornitologai tikrojo pavasario atėjimą sieja su pirmųjų augalų sužydėjimu, medžių pumpurų išsiskleidimu, rūšinės įvairovės padidėjimu, masiniu paukščių sugrįžimu. Kalbinamas ornitologas tikino nematantis gamtoje ženklų, kurie galėtų įspėti apie dar galimai sugrįšiantį šaltį.

Žibučių rado gruodį

Kauno marių regioninio parko vyr. specialistas, biologas Giedrius Vaivilavičius pripažino pirmųjų žibučių radęs dar gruodžio mėnesį, todėl stebint gamtą labai sudėtinga pasakyti, kada gi tas pavasaris ateis iš tikrųjų.

„Man, kaip paprastam žmogui, atrodo, kad yra visiškas chaosas pradedant nuo užsitęsusio rudens. Ir dabar matome, kad jau akivaizdus pavasaris. Kas jį išduoda? Pirmiausia, ką gali pastebėti ir miestiečiai, išėję į kiemus, girdisi didžiosios zylės tuoktuvinis, pavasaris balsas, kuris yra kaip pranašas“, - kalbėjo G. Vaivilavičius. Pašnekovui pačiam dar neteko užfiksuoti, bet jau iš kitų girdėjo apie stebimus pirmuosius vieversius.

Jo teigimu, šiemet vyravusi neįprastai šilta žiema susuko galvas ir medžiams – kai kuriems jų pradėjo brinkti pumpurai. Ir žibutės pradėjo skleistis gruodžio mėnesį, o tai, anot pašnekovo, nėra visai normalu. Tačiau gamtos kataklizmų būta visais laikais, tiesiog žmogaus atmintis yra pakankamai trumpa, kad juos visus atsimintų.

„Stebime ilgesnes dienas ir šiluma iššaukia krūminių builių sužaliavimą kur nors šlaituose, jau ir dilgelės pradeda žaliuoti ir lįsti, yra tokių pavasarinių ženklų, - kalbėjo biologas. - Kad pasirodytų daugiau paukščių – to tikrai nepastebiu, matau tik zylių sujudimą, kad didelis judėjimas miške vyktų, to asmeniškai nematau. Ir dabar iš miško važiavau. Jeigu tik saulė pasirodo, tampa šiek tiek šviesiau, geniai pradeda savo trėles tuoktuvines trėlinti. Kadangi gyvenu sodyboje, matau, kad kai naktis giedra, be vėjo, pradeda pelėdos ūbauti – yra tam tikras persivertimas, bet jis ne toks, kaip kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, kai būna masiniai paukščių sugrįžimai ir miškas visiškai nenutyla“, - pasakojo G. Vaivilavičius.

Gamta yra nenuspėjama, neturiu tokių galių ir žinių, nesu burtininkas, neturiu tiesioginių ryšių su Dievu, kad galėčiau pasakyti. Požymiai gali rodyti viena, o staiga drokstelt ir užpustyti viską, sušaldyti.

Biologas G. Vaivilavičius

Jo teigimu, tikrasis pavasaris ateina tuomet, kai po šiltų liūčių ima ir viskas sužaliuoja. Taip pat tikrasis pavasario atėjimo ženklas – šalpusnis, apsipylęs geltonais žiedais.

„Kai jis sužydi, laikoma, kad atėjo tikrasis pavasaris. O paskui yra daug kitų gamtos virsmų – pražysta blindė, nubunda kamanės. Tada ateina vadinama jorija, kai viskas sužaliuoja, jorėja. Bet tai būna balandžio antroje pusėje, labiau link vasaros. Tuomet būna ir stipresnės perkūnijos, kurios supurto žemę. Šiuos virsmus, jeigu nuolat būni gamtoje, gali matyti. Bet tuomet turi kažkur gamtoje gyventi, mieste tokių dalykų labai nesijaučia“, - tikino Kauno marių regioninio parko vyr. specialistas. Šiuo metu, anot biologo, klevų sula jau turėtų tekėti, tačiau gali būti, kad dar ne visur. O štai beržų sulai tekėti dar anksti.

„Kai yra atlydžiai, bet dar likęs įšalas žemėje, teka klevo sula, tuo tarpu iš beržo sula pasipila tik tuomet, kai atšyla žemė ir teka sula tol, kol beržo pumpurai išsprogsta“, - teigė pašnekovas.

Ar sugrįš žiema – žino tik ponas Dievas

Smalsaujantiems, ar tikrasis pavasaris greit ateis ir ar dar gali sugrįžti žiema ir parodyti savo charakterį, teks nusivilti – tokio atsakymo neturi net gamtininkai.

„Gamta yra nenuspėjama, neturiu tokių galių ir žinių, nesu burtininkas, neturiu tiesioginių ryšių su Dievu, kad galėčiau pasakyti. Požymiai gali rodyti viena, o staiga gali driokstelt ir užpustyti viską, sušaldyti“, - svarstė G. Vaivilavičius.

Jo teigimu, nujausti, kada ateis pavasaris, kokia bus vasara, gali nebent tie, kurie labai ilgai gyvena arti gamtos, ją stebi ir gali daryti ilgalaikius stebėjimus.

„Tai paprastai jaučia tie, kurie nugyvena ilgą gyvenimą, yra daug matę, mato pokyčius, tai yra natūrali statistika jų galvoje, jie tai suvokia. Kadangi dar neturiu tokio jausmo ir skaičiavimo, nesu dar 90 metų, tai numatyti sunku“, - juokėsi pašnekovas.

Pavasaris į Vilnių turėtų ateiti kovo viduryje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai jau ne vieną kartą yra atkreipę dėmesį, kad kalendorinio pavasario pradžia yra nekintanti ir visada skelbiama kovo 1-ąją, o štai klimatologinio pavasario data svyruoja.

„Visuomenė dažnai mąsto kalendoriniais mėnesiais, čia ir atsiranda problema. Jeigu žiūrėtume iš klimatologinės pusės, mokslininkai laiko, kad pavasaris ateina tada, kai nuolatinė dienos temperatūra visada būna aukštesnė nei 0 laipsnių. Lietuvoje tai dažniausiai būna kovo viduryje“, - GRYNAS.lt yra sakę LHMT Klimatologijos skyriaus vyresnysis meteorologas Justinas Kilpys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, remiantis 1981-2010 m. klimato norma, Vilniuje klimatologinis pavasaris vidutiniškai ateina kovo 17 d. Pajūryje temperatūra tampa teigiama 1-2 savaitėmis anksčiau nei Rytų Lietuvoje.

Per pastaruosius 6 metus klimatologinio pavasario pradžia Vilniuje nebuvo tokia vėlyva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai, pavyzdžiui, 2008 metais pavasaris atėjo vasario 21 d., 2009 - kovo 9 d., 2010 - kovo 18 d., 2011 - kovo 11 d., 2012 - kovo 11 d. ir tik 2013-ieji metai pasižymėjo kaip itin vėlyvo pavasario metai. „Vėluojantis pavasaris“ tąkart atėjo tik balandžio 10 d.

„Kiekvienas metais klimatologinio pavasario data gali labai skirtis (svyruoja 5 savaičių ribose), tačiau bendra daugiametė tendencija yra tokia, kad klimatologinis pavasaris ateina vis anksčiau. Išskirtinė buvo 2013 metų situacija, kai žiema užsitęsė ir pavasaris atėjo vėlai, tačiau šie vieni metai dar nerodo jokios klimato tendencijos“, - sakė J. Kilpys.