Yra vietų, kur galima drąsiai lipti ant ledo
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis GRYNAS.lt paaiškino, ant kokių ežerų žvejoti jau saugu.
„Ant kai kurių ežerų ledo jau galima lipti ir žinau, kad šiandien kai kas žvejoja. Yra ežerų aplink Uteną, kur ledas yra 6-7 centimetrų. Galima sakyti, kad mažuose ežeruose ledo storis toks ir yra – 6-7 centimetrai. Toks ledas dabar yra labai kokybiškas - užšalęs be sniego, šviežias. Jis yra patikimas, bet tik mažuose ežeruose“, - teigė A. Kajutis.
Pasak specialisto, pavojingiausia yra vidutinio dydžio ežeruose: „Vidutiniuose ežeruose ledo storis yra 5 centimetrai netoli kranto, bet kas žino, koks jo storis viduryje ežero. Ant tokių ežerų ledo lipti pavojinga. Pavyzdžiui, Sartuose vakar buvo prie kranto ledo storis 3 centimetrai, o didelė dalis dar bangavo. Šiandien, aišku, užšalęs visas: ten, kur vakar buvo 3 centimetrai, šiandien jau 6 cm, o ten, kur ką tik užšalo, yra tik 2-3 centimetrai. Jeigu taip einant ir negalvojant yra labai pavojinga. Tokie ežerai kaip Dusia, Metelys yra visiškai neužšalę, Antalieptės marios taip pat. Luodis tik naktį užšalo ir yra vos 2-3 centimetrai. Tai yra žvejų pamėgti ežerai.“
Pašnekovo teigimu, dabar rekomenduoti žvejybą ant ledo galima tik šiaurės rytuose, kur yra maži ežerai: „Didieji ežerai dar banguoja ir neužšals dar bent porą dienų, o pavojingiausi vidutinio dydžio ežerai, kurie užšąla ne vienu metu ir nuėjus į mažiau užšalusią vietą galima drąsiai murktelti. Ledas per dieną pastorėja 2-3 centimetrais. Reikia visą laiką matuoti storį, nes vienoje vietoje išsimatavus, kad yra 7 centimetrai, kitoje vietoje galima rasti vos 3-4 centimetrus.“
Kaip žinoti, kada ant ledo lipti saugu
GRYNAS.lt primena, kad ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, nes jei prireiktų jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neperkiškite per kilpas, nes tada galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba yra pripustyta, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
