Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (12)
Gervės jau pradėjo perėti
Kastyčio Vainausko nuotr. / Gervės jau pradėjo perėti

Čepkelių raiste: vietoj gervių - vilkas

Prieš maždaug 30 metų Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas Eugenijus Drobelis sugalvojo, kaip iš brėkštant girdimo nenuoramų gervių klykavimo suskaičiuoti, kiek šių paukščių susisuko lizdus Čepkelių raiste. Praėjus trisdešimtmečiui gamtininkas kartu su Baltijos aplinkos forumu nusprendė pasikviesti šiek tiek talkos ir sulaukė tiek gamtos entuziastų, jog direkcijos automobiliams teko ilgokai zuiti pirmyn atgal, kol visus išvežiojo po stebėjimo vietas. Spaudžiant -6 laipsnių šalčiui nakvoti pelkės pakraštyje panoro apie 100 jaunuolių ir vyresnio amžiaus gamtos mylėtojų. Taip Čepkelių raisto pakraščiuose, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje įvyko neabejotinai vienas ekstremaliausių šios vasaros festivalių „Vidur girių“.

Gervių apskaita turėjo prasidėti 5 valandą ryto. Tokiu metu – tamsu nors į akį durk. GRYNAS.lt žurnalistai nustatytu laiku užėmė jiems skirtą postą – stebėjimo bokštelį Čepkelių raisto mokomojo pažintinio tako pradžioje.

Tiesą sakant, tą šeštadienio rytą pabudome anksčiau ne tik už gerves, bet ir už bet kokius kitus Čepkelių gyventojus. Tokiu metu horizonte buvo vos vos matyti rausvas saulės kraštelis, o paukščių - nė garso.

Čepkelių raistas švintant
Čepkelių raistas švintant
© I. Labutytės nuotr.

Tačiau jau apie 6 valandą Čepkeliai prisipildė klegesio. Maždaug 5.45 nuskambėjo ir pirmasis gervės klyksmas – jo iš tiesų nesupainiosi su niekuo kitu, nes garsas aidėjo per visą pelkę, nustelbdamas kitų paukščių čirškesį. Tiksliai gervių apskaitai reikėjo ne tik laikrodžio, tačiau ir kompaso – apskaitos lape buvo skiltis, kurioje reikėjo įrašyti kampą laipsniais, kurį rodo kompasas. Šiuo atveju mūsų, kaip neturinčiųjų kompaso lapas mirgėjo įrašais „rytai“ ir „pietryčiai“. Visi klykavimai, kuriuos išgirdome, sklido maždaug iš pelkės vidurio buvo galima įsivaizduoti, jog pora gervių žirglioja tiesiai prieš mūsų bokštelį.

Šiuo metu gervės jau yra pasirinkusios poras. Gervių apskaita ir paremta tuo, kad fiksuojami anksti ryte po nakties šaukiančių gervių balsai. Tuo metu jos būna savo lizdavietėse ir nustatydami tikslų laiką ir kryptį pagal kompasą, galime fiksuoti potencialiai perėjimui tinkamas vietas.
Citata

Na, o nuo 7 valandų gervės pradėjo tikrą „pasiplepėjimą“. Galiausiai padėjome tušinukus į šoną, nes registruoti kas kelias minutes klykaujančių paukščių nebespėjome. Garsas atsklisdavo, rodos, iš pačio Čepkelių vidurio - net aidėjo. Išplėtėme akis, kad kažkur toliuose pastebėtume bent vieną klyksmo šaltinį. Tačiau gervių porą labai toli pastebėjo tik vienas mūsų stebėjimo punkto narys, nusprendęs paėjėti pelkės pakraščiu į šoną.

Pabudusių klyksmai išduoda lizdaviečių vietas

Apie 7 val. ryto, kai visi trys arbatos termosai jau buvo išgerti, o kojų ir rankų pirštus net pro storiausias kojines bei pirštines pradėjo „kandžioti“ šaltis, susiginčijome, kodėl pelkė taip blizga saulės spinduliuose – ar tik nebus pasidengusi ledu. Buvo puiki proga pramankštinti kojas, nukeliauti iki pačios raisto pradžios ir patikrinti. Iš tiesų – pelkę buvo padengęs plonas ledo sluoksnis. Visa komanda iki stebėjimo pabaigos – 8 valandos ryto ištvėrė tik todėl, kad buvo apsimuturiavę slidininkų apranga ir nesustodami maukė arbatą.

http://g2.dcdn.lt/m/pc/20140407153146.Gerves.orgazmas.mp3 Gervių klyksmas Čepkelių raiste

Nejau gervėms keltis tokiu oru – nė kiek nešalta?
„Paukščiui šaltis nėra bėda. Paukščiui bėda – maistas. Kodėl paukščiai žūsta anksti grįžę? Ne dėl to, kad sušąla. Dėl to, kad neranda maisto, nusilpsta ir tuomet žūsta iš bado. Paukščių plunksnuotė yra šilta ir šalčio jie visai nebijo. Rudenį į šiltus kraštus jie išskrenda taip pat ne todėl, kad ateina šaltis, o todėl, kad ateina badas. O dabar yra ir atkutusių varliagyvių, ir vabzdžių. Joms maisto – kiek tik nori“, - aiškino rezervato darbuotojas, gamtininkas Eugenijus Drobelis.

Pašnekovas pabrėžė, kad jei gervės jau peri, vadinasi, jaučiasi gerai ir jaukiai. O kai šie paukščiai susiruošia perėti, gamtininkams rūpi „savo“ šeimas susiskaičiuoti.

Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis
© I. Labutytės nuotr.

„Gervių apskaitą darome todėl, kad suskaičiuotume gervių lizdavietes – galimas gervių perėjimo vietas, - aiškino E. Drobelis. - Šiuo metu gervės jau yra pasirinkusios poras. Gervių apskaita ir paremta tuo, kad fiksuojami anksti ryte po nakties šaukiančių gervių balsai. Tuo metu jos būna savo lizdavietėse ir nustatydami tikslų laiką ir kryptį pagal kompasą, galime fiksuoti potencialiai perėjimui tinkamas vietas.“

E. Drobelis aiškino, jog kai kurios gervės tik apsistoja Čepkelių raiste, tačiau svarbiausia suskaičiuoti perinčias poras.

Panaši situacija dabar vyksta ir su juoduoju strazdu – šiemet jis jau peri ir mano namuose, krauna lizdą po langu. Vadinasi, pas mus iš Vakarų ateina ta keista, „sumieščionėjusi“ paukščių populiacija.
Eugenijus Drobelis

„Jeigu vienoje vietoje skamba daug balsų, vadinasi, negali būti kelių porų toje pačioje vietoje. Vadinasi, tai yra tokios vasarojančios ar praskrendančios gervės. Gervės pasižymi tokia savybe, kad ryte kuri jau nebeištvėrusi suklinka, jai iš karto atsako partneris – kitas poros narys. Ir tas klyksmas išeina tarsi vientisas: gervė klykteli ir kita iškart pakartoja. Kartais atrodo, kad tai vieno paukščio garsas. Man sudėtinga tai nupasakoti, bet įsivaizduokite: viena gervė kažką lesa, kita pakelia galvą ir suklykia – ir kita staigiai kelia galvą ir taip pat klykteli. Todėl auštant ir girdėti tokia gervių sąšauka: „Aš čia“, „Aš jau pabudau“, „Aš tvarkausi““, - pasakojo E. Drobelis.

Gamtininkas: paukščiai „miesčionėja“

Čepkelių raiste šiuo metu peri apie 30 gervių porų, o visame Dzūkijos nacionaliniame parke – apie 50. Padėjusi kiaušinius gervė nuolat tupi ant jų – lizde turi būti palaikoma apie 40 ºC šiluma, taigi oro ir lizdo temperatūrų skirtumas – 50 laipsnių.

E. Drobelio teigimu, visoje Lietuvoje gervių skaičius stipriai išaugo.

Jis prisimena stebėjęs Vokietijoje gerves perint labai neįprastose vietose – net nedidelėse lomose tarp dirbamų laikų. Dabar tokia tendencija ryškėja ir Lietuvoje – didingi paukščiai tarsi nebebijo žmogaus ir renkasi perėti ten, kur gali būti ir „sutrukdyti“ vieno kito gamtos mylėtojo.
„Panaši situacija dabar vyksta ir su juoduoju strazdu – šiemet jis jau peri ir mano namuose, krauna lizdą po langu. Vadinasi, pas mus iš Vakarų ateina ta keista, „sumieščionėjusi“ paukščių populiacija. Bet tai džiugu – juodųjų strazdų labai melodinga ir graži giesmė“, - šypsosi E. Drobelis.

Panevėžio ūkininkai ne kartą skundėsi, kad gervės – ėdrūs paukščiai. Priėję pasėlius jie padaro nemažos žalos. Jei šių paukščių populiacija auga, galbūt netrukus gervių apetitą pajus ir kitų Lietuvos rajonų gyventojai?

Gervė . Žymanto Morkvėno nuotr.
Gervė . Žymanto Morkvėno nuotr.
© bef.lt nuotr.

„Gervė negali padaryti daug žalos, nes jos mitybos spektras yra labai platus, - ramina pašnekovas. - Ji gali lesti kokius nors kulynus, tas vadinamas švylių galvutes, spanguoles gali lesti, mėlynes. Aišku – ir vabzdžius, ir mažesnius gyvūnėlius. Jos labai platus tas mitybos spektras: rudenį gal lesa daugiau uogų, pavasarį – kokių nors augalų. Jos anksti grįžta. Kol dar ledas, sniegas – ji lesa daugiau augalų, kai atsiranda daugiau vabzdžių – tada lesa juos. Nėra taip, kad lestų vien tik kokias nors varles, sakykim. Tada darytų kažkokią žalą.“

Vietoj gervių - vilkai

Nors gervių apskaitoje ir kartu gamtininko E. Drobelio naujos knygos pristatyme užsiregistravo apie 100 žmonių, po nakties į Dzūkijos nacionalinio parko direkciją susirinko apie 30 entuziastų.
Kiti galbūt nespėjo grįžti, o gal neištvėrė spiginančio nakties šalčio.
E. Drobelis pripažįsta, jog suskaičiuoti pačiame Čepkelių rezervate galimai perinčias gerves patikėta rezervato darbuotojams ir profesionaliems ornitologams. Kiti „festivalio“ dalyviai išskirstyti į atokiau nuo pelkės buvusius taškus, kur gamtininkai įtarė taip pat įsikūrus gerves.

Tų, kurie paukščiams perint šliaužioja po rezervato teritoriją mes labai nemėgstam ir visaip kaip juos vejam. Ir baudos yra gana didelės - ypač už pakartotinį piktybinį (lankymąsi) gali būti iki 1000 litų bauda.
Eugenijus Drobelis

„Džiaugiamės. Mūsų galimybės neleistų patikrinti tiek taškų, kuriuose gervės galėtų būti įsikūrę“, - kalbėjo gamtininkas, įvertindamas renginio dalyvių pagalbą.

Festivalio dalyvių padarytose nuotraukose ant žolynų žiba šalna. Tačiau paklausti, ar labai sušąlo, dalyviai nesiskundė – dėl šalčio negalėję sudėti bluosto prisipažino tik vieno ekipažo nariai.

Merginos, nakvoję ties Zervynomis prisipažino negirdėję gervių, tačiau apie antrą valandą nakties išgirdę staugiant vilkus. Tokį nejaukiai naktį miškuose priverčiantį pasijusti garsą prisipažino girdėjusi ir kita grupelė.

Treti tikino, jog ankstyvą rytą ties jų stebėjimo postu kuitėsi kažkoks atkaklus kiaunės dydžio žvėrelis. Apšviestas žibintuvėliu trumpam nurimdavo, tačiau vėliau tęsdavo savo veiklą.

Gamtininkui E. Drobeliui bei festivalį padėjusio organizuoti Baltijos aplinkos fondo vadovui Žymantui Morkvėnui tai buvo ne blogesnė naujiena už skirtingose parko vietose įsikūrusias gerves.
Festivalio dalyviai žinią apie parke gyvenančius vilkus palydėjo plojimais.

Vilkė (asociatyvi nuotr.)
Vilkė (asociatyvi nuotr.)
© Mindaugo Survilos nuotr.

Kiti Čepkelių naktinėtojai tikino girdėję retąją pelėdą lututę, meletą ir tetervinus.

Kita merginų grupelė žavėjosi sau tekusia apskaitos vieta - Šaudyklos kalnu. Iš čia stebėtojoms du kartus pavyko girdėti gervę ir skrendantį perkūno oželį. 

Ties Bakanausko pelke nakvojusios moterys taip pat tikino girdėję vilką. Po antro vilko paminėjimo E. Drobelis netgi nusistebėjo, kiek rezervato teritorijoje yra vilkų.

Daug gervių balsų prisiklausė anapus Čepkelių pelkės ties Pogarenda nakvojusi komanda. Jie tikino, kad gerves girdėjo net nuo 3 valandų ryto, dar buvo girdėti slankų ir perkūno oželių.

„Mano galva, kad taip stovyklauti daug įdomiau, nei liepos mėnesį, kandant uodams, kai visi paukščiai užsiėmę jaunikliais ir niekas jūsų nedžiugina ir nelinksmina“,- sakė BEF vadovas Žymantas Morkvėnas.

„Šliaužiojantys“ po rezervatą nuo šiol bus negailestingai baudžiami

GRYNAS.lt redakcijos žurnalistams buvo suteikta reta galimybė apsilankyti Čepkelių raisto teritorijoje. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. lankymasis čia apskritai draudžiamas, įžengti galima nebent pasisamdžius Dzūkijos nacionalinio parko gidą ir ne didesnėmis nei 20-ies žmonių grupėmis.

Nuo liepos 1-osios dienos rezervate vėl bus galima lankytis savarankiškai. Gardžiųjų Čepkelių spanguolių gali paragauti tik vietiniai gyventojai – ir tai rinkti raisto gėrybes jiems leidžiama vos 10 dienų per metus.
Bėda ta, jog rezervato darbuotojams spanguoliautojus iš pelkės tenka vaikyti ir pavasarį – net ir pernykštės uogos, vis dar išsilaikę ant šakelių, vilioja pažeisti saugomos teritorijos taisykles. O pavasarį čia perintiems gausiems paukščių būriams labiausiai reikia ramybės.

„Tų, kurie paukščiams perint šliaužioja po rezervato teritoriją mes labai nemėgstam ir visaip kaip juos vejam. Ir baudos yra gana didelės - ypač už pakartotinį piktybinį (lankymąsi,-red. past.) gali būti iki 1000 litų bauda“, - teigė E. Drobelis.

Jis prisimena, jog per jo darbo metus rezervato darbuotojai yra aptikę ir asocialių asmenų, traukinių atvykusių iš Vilniaus ir net Klaipėdos ir įsikūrusių buveinę rezervate. E. Drobelis lengiau atsidūsta, jog dabar tokių „gamtos mylėtojų“ beveik neaptinkama.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas