Naujausiais žvėrių apskaitą atliekančių medžiotojų pateikiamais duomenimis, bebrų Lietuvoje per metus padaugėjo 5,5 tūkst., o per ketverius - 22 tūkst., arba dvigubai.
Aplinkos ministerijos vasario pradžioje paskelbti skaičiai jai pateikiami kiekvienų metų pavasarį.
Pernai vasarą aplinkos ministras pasirašė įsakymą leidžiantį žalos miškams ir ūkininkams padarančius bebrus reguliuoti ištisus metus ardant jų suręstas užtvankas. Bebrais skundžiasi ne tik žemės savininkai, bet ir miškininkai, kuriuose bebrų ištvindyto vandens perteklius džiovina medžius. Šaudant bebrų, kurie praėjusio amžiaus Lietuvoje buvo beveik išnykę, gausumas reguliuojamas nuo 2003 metų.
Anot Selemono Paltanavičiaus, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo, medžiotojus motyvuoja, kad jie turi atlyginti savo plotuose esantiems ūkiams bebrų padaromą žalą. Tačiau anksčiau bebrus medžioti masino ir jų kailių paklausa, kuri prieš keliolika metų sunyko.
Dabar medžiotojus labiau ima dominti bebrų mėsa. „Medžiotojai lyg ir „atranda“ bebrieną - bebras yra augalėdis gyvūnas, kuris visą vasarą maitinasi tik žole, žievę graužia tik rudenį, pavasarį, jo mėsa - aukštos kokybės, labai ekologiška“, - sakė S. Paltanavičius.
Bebrus medžioti leidžiama nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15 dienos, iki jie atsiveda jauniklių. 2009-2010 metų sezonu jų buvo sumedžiota 16,2 tūkst. - 2,6 tūkst. daugiau nei metus prieš tai.
S. Paltanavičiaus teigimu, sunku prognozuoti, kiek bebrų populiacija dar galėtų didėti. „Nuolatos atsiranda neužimtų vietų. Nereikia pamiršti, kad bebras yra graužikas, o graužikai labai greitai reaguoja į tinkamas sąlygas - buvusios gana griežtos jų apsaugos priemonės ir sąlygojo tokį plitimą“, - kalbėjo jis.
Šiuo metu keliose bebrų šeimos gyvena ir Lietuvos sostinėje Vilniuje, Neryje.
XX amžiuje bebrai Lietuvoje buvo išnykę, nors išsilaikė ir ilgiau nei didžiojoje dalyje kitų Europos teritorijų. Tuomet tik pavieniai gyvūnai atplaukdavo Nemunu iš Baltarusijos. Antrojoje praėjusio amžiaus pusėje šalyje buvo pradėta dirbtinė bebrų reaklimatizacija.
S. Paltanavičius nurodo, jog bebrai neša ir naudos. „Iš tikrųjų ir dabar yra gana daug sujauktų, žmogaus sugadintų upelių, bebrai juos užtvenkia, padaro vandens telkinukus, neršti atplaukia žuvys, taip pat varliagyviai, gali perėti gervės - jie sukuria tarsi tokias gyvybės salas“, - kalbėjo jis.
