Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (24)
Paprastoji šilagėlė
Asmeninio archyvo nuotr. / Paprastoji šilagėlė

Augalas, kurį nuskynus teks paploninti piniginę

Nuostabūs pavasariniai šilagėlių žiedai nyksta, o tai žmogaus rankų darbas. Kaip išsaugoti nuostabius augalus ir kodėl reikia jas saugoti kalbinome mokslininką biologą, pedagogą Kęstutį Obelevičių.

Lietuvoje auga trys šių augalų rūšys Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat Pievinė šilagėlė (Pulsatilla pratensis) ir tamsiažiedė šilagėlė (Pulsatilla nigricans), kuri taip pat įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Mokslininkas sakė: „Dar studijuodamas Vilniuje pamačiau pirmąsias šilagėles Karoliniškių parke. Žydėjo trys kelmeliai, bet tą fotoaparato neturėjau. Kitą dieną fotoaparatas rankose, bet parke buvo likę tik trys duobutės...“

Augalas žiedus ,anot mokslininkų, sukrauna jau iš rudens. Per žiemos periodą augalas yra miego stadijoje, tik nutirpus sniegui ir pakilus temperatūrai galine pamatyti dangiškuosius šilagėlių žiedus.

Jos auga smėlinguose pušynuose, bet toli gražu ne visuose. Joms reikia nerūgštaus smėlžemio, pH gali būti net kiek šarmingas. Kitaip tariant kerpšiliai- šilagėlių namai.

Šilagėlės taip pat ne „pėsčios“, retus ir gležnus augalėlius gina įstatymai. Tad į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas dangiškąsias šilagėles nuskynus, iškasus ar kitaip naikinant prilyginama nusikaltimui.
Iš gamtos atėjo ir pats žmogus, tačiau Kęstutis Oblevičius sako: „Pats žmogus yra priešas motinai gamtai, ir tai tai puikiai visiem žinomas reiškinys- klimato šiltėjimas.“

Paprastoji šilagėlė
Paprastoji šilagėlė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vėjalandė šilagėlė priskiriama antrai saugomų rūšių retumo kategorijai, todėl už vieno tokio augalo sunaikinimą baudžiama 21€ bauda. Jei sunaikinta daugiau nei vienas šilagėlių krūmas, ši bauda dauginama iš sunaikintų augalų skaičiaus.

Tačiau šilagėlės yra labai jautrios konkurencijai, jei augalas nuskinamas atsiranda tikimybė, kad ne tik nesubrandins sėklų, bet jo vietą užims agresyvesni augalai. Didžiausią žalą daro šilagėlių kasimas, nes šių augalų šaknys siekia apie metrą, ne smėlžemiuose giliai vanduo. Todėl iškasus augalą pasmerkiame žūčiai ir taip dar labiau skatiname nūdienos visuomenės toksiškumą gamtai.

Mokslininkas sako: „Plynų vietų gamtoje nebūna, jas užima kiti augalai ir tai yra praradimas.“

Subrandintų sėklų rinkimas gamtoje, anot botaniko K. Oblevičiaus, gali atnešti ir mokslinės naudos, kai tiriama sėklų daigumas ir augalų augimas iš daigių sėklų. Klimato šiltėjimas į Lietuvą įneš naujų rūšių taip pat ir paprastąją šilagėlę. Tačiau, kad visa tai pavyktų būtina šviesti visuomenę publikacijomis, švietėjiškomis paskaitomis.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas