Lietuvos regioninių parkų atliekamų darbų reikšmingumas, ten dirbančių žmonių gebėjimai prižiūrėti 17 proc., t.y. virš milijono hektarų, mūsų paties vertingiausio kraštovaizdžio buvo įvertinti. Seimas, svarstant 2016 m. valstybės biudžetą, išgirdo Seimo narių Rimos Baškienės, Aurelijos Stancikienės, Vitalijaus Gailiaus, Viktorijos Čmilytės Nielsen pasiūlymą saugomoms teritorijoms papildomai skirti finansavimą.
Saugomų teritorijų sistema, sukurta 1990–1991 metais, buvo vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos darbų, kas parodo, kokią itin didelę reikšmę mūsų valstybė skyrė gamtos ir kultūros paveldui. 30 regioninių parkų ir 5 nacionaliniai parkai sudaro žiedą, kuriame telpa viskas, kuo Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti.
2008 metais prasidėjus ekonominiam sunkmečiui finansavimas valstybinių parkų direkcijoms buvo žymiai sumažintas. Direkcijos saugomų teritorijų tvarkymui ir biologinės įvairovės apsaugai buvo priverstos ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, kad įgyvendintų apsaugos ir tvarkymo priemones. Nepaisant sunkumų, sutvarkytos, išsaugotos vertybės, pritaikyti lankymui objektai, teritorijos, sukurti nauji lankytojų centrai, didinamas visuomenės sąmoningumas.
2008 metais sumažintas atlyginimų mokos fondas iki šiol nebuvo atstatytas. Valstybinių parkų direkcijos priverstos uždirbtas specialiosios programos lėšas, kurios galėtų būti skirtos teritorijų tvarkymui ir biologinės įvairovės apsaugai, naudoti atlyginimų trūkumui dengti, o jų nesant, darbuotojai būdavo priversti eiti nemokamų atostogų.
Pristatydama savo siūlymą didinti finansavimą saugomoms teritorijoms, Seimo narė R. Baškienė teigė, kad norėdami, jog Lietuvoje ir toliau puikiai dirbtų regioniniai parkai, kad jie išliktų aktyvioje pozicijoje ir kad toliau turėtumėme saugomą žalią Lietuvą, turime visi susitelkti ir pritarti siūlymui.
Suprasdami problemos aktualumą, net 110 Seimo narių balsavo „už“ finansavimo didinimą saugomų teritorijų direkcijų mokos fondui.
