Vyriškoji gegužraibė yra daugiametis, iki 50 cm aukščio užaugantis žolinis augalas, su 2 rutuliškais, gana stambiais šakniagumbiais, kurie panašūs į vyro sėklides (nuo to ir kilęs augalo pavadinimas). Ji dauginasi sėklomis, labai retai – vegetatyviškai, išaugindama kelis gumbus. Iš sėklų išaugę jauni individai vystosi palyginti greitai. Sėklos sudygsta ir pirmieji augalo vystymosi etapai praeina po žeme. Antraisiais metais susidaro pirmasis šakniagumbis, o ketvirtaisiais metais išauga pirmas tikrasis lapas. Dar po kelerių metų augalai pražysta. Esant palankioms sąlygoms, augalai vystosi dar sparčiau.
Dauguma vyriškosios gegužraibės individų žydi tik vieną kartą, ir subrandinę sėklas, nunyksta, bet dalis individų populiacijoje žydi kelerius metus iš eilės. Lietuvoje atlikti stebėjimai parodė, kad peržydėję augalai dažniausiai lieka gyvi, bet kitais metais nežydi, išaugina tik lapus ir išdygsta gerokai vėliau negu žydintys individai. Gali būti, kad žūva tik labai daug sėklų subrandinę individai.
Vyriškosios, kaip ir kitų rūšių, gegužraibės žiedai nektaro neišskiria. Žiedus apdulkinančius vabzdžius augalai privilioja apgaule, nes žiedynas panašus į kitų nektarą išskiriančių augalų žiedyną.
Vyriškoji gegužraibė yra šviesamėgis augalas, dažniausiai įsikuriantis vidutinio drėgnumo pievose, karbonatų turtingame molio ar priemolio dirvožemyje. Svarbiausia rūšies nykimo priežastis yra tinkamų buveinių nykimas. Daug jų sunyko natūralias pievas pavertus kultūrinėmis. Daug populiacijų, buvusių kalvų šlaituose, sunyko jas apsodinus spygliuočiais medžiais, dažniausiai eglėmis.
Neries regioninio parko teritorijoje auga net 959 augalų rūšys, 53 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
