Ar galima prikelti išnykusias gyvūnų rūšis? 1993 m. filme „Juros periodo parkas“ dinozaurai grįžta į pasaulį po to, kai jų DNR randami išsilaikę senovės uodų, užsikonservavusių gintaro gabalėliuose, pilvuose. Nors klonavimo mokslas vis dar yra pradinėje stadijoje, daug mokslininkų tiki, kad tik laiko klausimas, kada kai kurios išnykusios gyvūnų rūšys bus grąžintos į Žemę.
Kad išnykę gyvūnai būtų sėkmingai klonuoti, mokslininkai turi rasti sveikų tos rūšies gyvūnų DNR, todėl kai kurioms rūšims yra daugiau galimybių būti klonuotoms. Pavyzdžiui, išnykę gyvūnai, kurių pavyzdžiai saugomi muziejuose – tinkami kandidatai klonavimui. Taip pat - gyvūnai, užšalę per paskutinį ledynmetį.
Kadangi dinozaurai gyveno per seniai, juos, vargu, ar bus įmanoma klonuoti. Tikroviškas Juros periodo parkas – vaizduotės vaisius, bet Pleistoceno periodo parkas – įmanomas. Bet tai kita istorija... GRYNAS.lt pristato 14 išnykusių gyvūnų, kurie gali būti klonuoti ir sugrąžinti antram gyvenimui.
Mamutas
2011 m. Japonijos mokslininkai paskelbė, kad jie planuoja klonuoti kailinį mamutą. Jei pasiseks, šie ledynmečio gigantai gali tapti pirmaisiais pasaulyje išnykusių gyvūnų zoologijos sodo gyventojais. Mamutai – itin tinkami klonavimui gyvūnai, nes jie išnyko palyginti neseniai ir jų DNR pavyzdžiai, rasti Arkties tundrose, yra pakankamai gerai išsilaikę. Be to, mamutai, labai artimi dramblių giminaičiai, todėl mokslininkams gali pavykti supaprastinti klonavimo procesą, leidžiant dramblio patelei išnešioti mamuto jauniklį.
Tasmanijos tigras (nuotr. viršuje)
Australijoje gyvenęs Tasmanijos tigras buvo didžiausias mėsėdis sterblinis gyvūnas. Šie gyvūnai išnyko tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, greičiausiai dėl brutalių medžioklių. Kadangi jie išnyko taip pat neseniai, jų DNR pavyzdžiai, užkonservuoti ir laikomi muziejuose, yra tinkami klonavimui. Kai kurios šių gyvūnų iškamšos laikomos muziejuose taip pat gali būti išlaikę tinkamų klonavimui DNR molekulių. Tasmanijos tigrų klonavimo projektai jau pradėti.
Pirėnų kalnų ožys
Kardadantės katės
Žvelgiant į kažkada kitiems gyvūnams siaubą kėlusių Pleistoceno periodo kačių su didžiuliais iltiniais dantimis istoriją gali kilti klausimas, ar gera mintis jas grąžinti į gyvenimą. Vis dėlto, jos yra tikrai geros kandidatės. Kardadantės katės išnyko prieš maždaug 11 000 metų, bet fosilijose rastos jų DNR molekulės gerai išsilaikė iki mūsų dienų, nes kažkada šie gyvūnai gyveno šaltose vietovėse. Keli sveiki šių kačių DNR pavyzdžiai buvo rasti senoviniuose nuosėdų kloduose.
Moa
Šie didžiuliai neskraidantys paukščiai, iš išvaizdos panašūs į stručius, bet neturintys rudimentinių sparnų, kažkada buvo didžiausi paukščiai pasaulyje. Kadangi moa paukščius medžiojo, kol jie išnyko prieš maždaug 600 metų, jų plunksnos ir kiaušiniai vis dar yra pakankamai gerai išsilaikę klonavimui. Iš tiesų, jų DNR jau buvo išgautas iš senovinių kiaušinių, o juos klonuoti jau buvo bandyta.
Dodo (arba Drontas)
Dodo paukščiai gali greitai būti atgaivinti, jei mokslininkai ras pakankamai gerų DNR pavyzdžių, kurie galėtų būti patalpinti į artimų dodo giminaičių – balandžių – kiaušinius. Šių paukščių DNR pavyzdžiai buvo išgauti iš muziejuose esančių iškamšų, todėl dodo paukščiai turi daug šansų būti klonuoti.
Žeminiai tinginiai
Kadangi vieninteliai išgyvenę jų giminaičiai – palyginti mažyčiai, būtų sunku rasti surogatinę motiną, tačiau vieną dieną mokslininkai gali sugebėti patalpinti embrioną į dirbtinę gimdą.
Karolinos ilgauodegės papūgos
Kažkada tai buvo vienintelės papūgos gyvenusios Jungtinėse Valstijose. Jos buvo dramatiškai išnaikintos, nes papūgas masiškai medžiojo dėl plunksnų, kurias naudojo moterų skrybėlėms. Šie paukščiai galutinai išnyko XX a. antrame dešimtmetyje, bet kadangi muziejuose išliko daug jų iškamšų bei kiaušinių, jų DNR išgavimas ir klonavimas yra labai tikėtinas.
Gauruotasis raganosis
Mamutas buvo ne vienintelis gigantiškas kailinis gyvūnas, klajojęs po šaltas Pleistoceno periodo tundras. Gauruotasis raganosis irgi trypė Arkties sniegynus prieš maždaug 10 000 metų. Šio gyvūno atvaizdai dažnai randami senoviniuose uolų piešiniuose.
Gauruotasis raganosis tinka klonavimui dėl tų pačių priežasčių kaip mamutas. Gerai išsilaikę šių gyvūnų kūnai dažnai randami įšalusioje Arkties žemėje.
Karvelis keleivis
Dar prieš maždaug 200 metų daugybė karvelių keleivių būrių skraidė Šiaurės Amerikos padangėje. Tačiau antrajame XX a. dešimtmetyje šie paukščiai visiškai išnyko dėl brutalios jų medžioklės. Šiandien, klonavimo technologijų dėka, šie, kažkada gausiausi šiaurės Amerikos paukščiai, gali būti prikelti antram gyvenimui. Muziejuose išsaugotos šių paukščių iškamšos, plunksnos ir kiaušiniai gali būti panaudotos klonavimui, o kadangi jie yra artimi balandžių giminaičiai, būtų nesunku rasti surogatinę balandę.
Airijos briedis
Kita gyvūnų rūšis, išnykusi baigiantis ledynmečiui – Airijos briedžiai. Iš tiesų, nėra teisinga šį gyvūną vadinti briedžiu - neseniai atlikta DNR analizė parodė, kad jie iš tikrųjų buvo elniai – didžiausi kada nors gyvenę elniai. Vien jų ragai buvo 3,6 m. ilgio. Kaip ir kiti gyvūnai gyvenę ledinėje šiaurėje Pleistoceno periodu, gerai išsilaikę Airijos briedžiai gali būti randami tirpstant įšalui, taigi šių gyvūnų kūnai yra pakankamai gerai išsilaikę ir tinkami klonavimui.
Baidžio upės delfinas
Paskelbtas išnykusiu 2006 m. Baidžio upės delfinas yra pirmasis banginių šeimos žinduolis išnykęs jau mūsų laikais, dėl žmonių veiklos. Kadangi šie gyvūnai ką tik išnyko, jų DNR gali būti lengvai išgautas iš jų palaikų. Tiesą sakant, jau dedamos pastangos išgauti ir išsaugoti šio gyvūno DNR.
Tačiau, kaip ir su dauguma išnykusių rūšių, kyla klausimas – ar turėtų Baidžio upės delfinai, kur apsigyventi, jei būtų klonuoti. Nes Jangdzės upės baseinas, kur buvo rasta šių delfinų likučių, – labai užterštas.
Guja
Neandertalietis
Neandertaliečio klonavimas tikriausiai būtų pats kontraversiškiausias. Surogatinė jų klonavimo rūšis būtume mes, žmonės. Kaip paskutinis išnykęs Homo rūšies narys, neandertalietis laikomas moderniųjų Homo sapiens porūšiu. Taigi jo klonavimas būtų tikra sensacija.
