Pamario ir pajūrio krašte stinta yra kultinė žuvis. Jos garbei Palangoje kasmet jau antrą dešimtmetį rengiama stintų šventė, kurios metu gausiai iš visos Lietuvos ar net užsienio suvažiavę gurmanai mėgaujasi tradiciškai kepta, rūkyta ar pikantiškai marinuota stinta. Tiesa, stintų ištekliai Baltijos jūroje bei Kuršių mariose, kur jos žiemą iš jūros traukia į neršto vietas Nemuno žemupyje, yra gerokai sumažėję, todėl šios žuvys pabrangusios. Tačiau tai neatbaido agurkais kvepiančios žuvelės mylėtojų.
Stintos paplitusios Šiaurės Atlante, kur užauga net iki 45 cm ilgio ir beveik 200 g svorio. Apysūrėje Baltijos jūroje gyvenančių stintų rodikliai kuklesni – 15-25 cm ir maždaug 40 g svoris. Baltijos jūroje gyvenančios stintos per Klaipėdos sąsiaurį žiemą didžiuliais tuntais traukia į Kuršmares. Balandžio mėnesį, kai vandens temperatūra pasiekia 5-8 laipsnius, neršia daugiausiai Nemuno žemupio srovėje ant gargždo ar kito povandeninio substrato. Patelės paprastai išneršia 10-20 tūkstančių lipnių ikrelių, iš kurių išsiritę jaunikliai iš pradžių maitinasi smulkiais pelaginiais gyvūnėliais, o paaugę pereina prie žuvų mailiaus bei dugno vėžiagyvių. Nemaža šių praeivių žuvų dalis po neršto žūva, nors Baltijos didstintės gali gyventi 7-9 metus ir neršti ne vieną kartą. Gėluose ežeruose ir Kuršių mariose gyvenanti sėsli ir smulki šios rūšies forma vadinama stintele ir paprastai nepasiekia 10 cm ilgio bei 5-6 g svorio.
Kuršmarių stintelės yra trumpaamžės ir skirtingai nuo ežerinių stintelės formų neršia tik kartą gyvenime. Šiame didžiuliame gėlo vandens telkinyje jos yra gausiai paplitusios ir yra nepamainomas maisto šaltinis starkiams bei kitoms plėšrioms žuvims.
Giminystę su lašišinėmis žuvimis išduoda nedidelis riebalinis pelekiukas, esantis viršutinėje uodegos stiebelio dalyje. Skirtingai nuo veržlių lašišinių žuvų, stintos nepasižymi išvystytais raumenimis, todėl prietemoje ar naktį neretai palei pat jūros krantą į nerštą traukiančias stintas rimstančios bangos išmeta ant pliažo smėlio, kur vėlyvi poilsiautojai gali pasimėgauti netikėtu žvejybos būdu be tinklo ir kabliuko. Tiesiog galima rankomis susirinkti agurkais kvepiančias žuveles.
Stinta gerai žinoma ne tik pajūrio gyventojams – per stintmetį į pamarį žvejoti agurkais kvepiančios žuvelės suvažiuoja tūkstančiai žvejų mėgėjų iš visos Lietuvos. Taigi, stinta, nors būdama jūrinė žuvis, turi visus šansus tapti visos Lietuvos nacionaliniu pasididžiavimu.
