Žvejybos leidimai gali kainuoti 50 litų, tačiau žvejai mokėtų ir šimtą

 (143)
Lašišų žvejyba Neryje pire Žaliojo tilto
Lašišų žvejyba Neryje pire Žaliojo tilto
© D.Liekio nuotr.

Trečiadienį Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisoms. Kartu su naujuoju įstatymu įsigalios ir naujos mėgėjiškos žvejybos leidimų kainos. Jos bus gerokai didesnės, nei anksčiau, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto nario Andriaus Burbos teigimu, žvejai tam vieningai pritaria.

„Šios lėšos nuo šiol bus nebe rinkliava, o mokestis už leidimą. Šis mokestis keliaus specialiai programai – žuvų išteklių atnaujinimui ir kontrolei. Žvejai sako: „Galėčiau, kad ir 100 litų mokėt, jei tik žinočiau, kad skirta įžuvinimui“, - dėstė Seimo narys A. Burba.

Jo teigimu, gerą dvidešimtmetį žvejybos leidimų kainos bei jų išdavimo taisyklės nesikeitė. Visi surinkti pinigai nukeliaudavo įvairioms administravimo išlaidoms padengti. „Nė vienas litas nenukeliaudavo įžuvinimui, nes tiesiog rinkliavos įstatymas nenumato galimybės kažkur kitur panaudoti pinigus. 

„Žvejai turi būti solidarūs, nes užtikrinsime, kad pinigai būtų panaudoti mažėjantiems žuvies ištekliams atkurti. Žvejybos leidimus bus galima įsigyti naujai sukurtame portale, ten bus pateikiama informacija apie įvairius žvejybos plotus, kainas ir kita. Taip pat žvejybos leidimus bus galima pirkti SMS žinute arba prisijungus prie elektroninės bankininkystės sisemos. Tačiau išliks galimybė leidimą įsigyti ir pagal senąją tvarką“, - kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Parlamentaras patvirtino, jog praktinė galimybė tokiu būdu įsigyti žvejybos leidimą įsigalios nuo kovo mėnesio. Iki tol, kaip ir seniau, žvejybos leidimus bus galima įsigyti Aplinkos apsaugos agentūrų Gyvosios gamtos skyriuose. Žvejybos leidimus perparduoda ir žūklės prekių parduotuvės. Žinoma, jos užsideda pelną, kas, pasak A. Burbos, nėra reglamentuota, tačiau taip pat negalima to laikyti pažeidimu. Nuo šiol tokį leidimą bus galima įsigyti tiesiog prisėdus prie kompiuterio.

Čia jau tikrai neblogai. Tik viskas turi būti žiauriai skaidru. Turi būti rodoma, kaip ta žuvis veisiama. Ne ant popieriaus.
P. Korsakas

Garsus žvejys, laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas ir principo "pagavai - paleisk" propaguotojas Paulius Korsakas GRYNAS.lt patvirtino, jog jis ir kiti pažįstami žvejai, tokiems pakeitimams pritaria. 

„Tas mėgėjiškos žūklės įstatymas stalčiuose gulėjo gerus tris-keturis metus. Daugelis bandėme jį išjudinti, kažką daryti. Tikrai ilgai gulėjo. O šiaip aš už, žinoma, jeigu tos lėšos, surinktos už žvejybos leidimus, nukeliaus ne kokiai nors Aplinkos ministerijai, ne valdininkams, kad pasikeltų atlyginimus“, - teigė žvejas.

Paulius Korsakas pripažino, jog Lietuvos vidaus vandenyse ypač sparčiai mažėja žuvies. Įvertinęs, kad mėgėjų žvejų Lietuvoje neskaičiuojant vaikų ir vyresnių nei 62 metai asmenų (jiems nereikia žvejybos leidimų) yra apie 100 tūkstančių, P. Korsakas suskaičiavo, jog žvejai sukauptų 500 tūkstančių litų, jei kiekvienas įsigytų leidimą žvejoti metams.

„Čia jau neblogai. Tik viskas turi būti žiauriai skaidru. Turi būti rodoma, kaip ta žuvis veisiama. Ne ant popieriaus. Arba, kad ne ministerijos dėdės Antano pavaduotojo sūnus veistų tas žuvis“, - svarstė garsus Lietuvos žvejys.

Teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose nuo kitų metų kainuos:
dviems paroms – 5 litai;
mėnesiui – 20 litų;
metams – 50 litų;

Retoms žuvims, ar, kitaip tariant, limituotai žvejybai, pavyzdžiui lašišos ar šlakiams žvejoti skirti leidimai kainuos:
parai – 10 litų;
savaitei – 30 litų;
mėnesiui – 50 litų.

Žvejybos leidimų kaina, priklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui jie skirti, kilo daugiau nei 6 kartus. Pavyzdžiui, leidimas žvejoti ne retas žuvis mėnesiui kainavo vos 3 litus.

„Nė vienas žvejys nuo tokios sumos „nenubiednės“, o pinigai bus skirti žuviai veisti, jau po kelerių metų bus matyti rezultatas. Pinigai sugrįš žuvies pavidalu“, - kalbėjo parlamentaras.

„Kainos buvo juokingos. 11 litų metams – kurioje dar pasaulio valstybėje leidimas žvejoti tiek kainuoja? Be to, teisingai palikta teisė vaikams ir pensininkams (bei neįgaliesiems red. past.) žuvauti nemokamai. Susimokės normalūs uždirbantys vyrai,“ - teigė Paulius Korsakas.

Asmenys, leidimus visiems metams įsigiję iki šio įstatymo priėmimo, galės jais naudotis iki nustatytos datos. Leidimus bus galima įsigyti žvejybai ir nuomuojamuose vandens telkiniuose.

A. Burba apgailestauja, jog kiti komiteto nariai nesutiko leisti išsipirkti žvejybos leidimus ir privačiuose vandens telkiniuose. „Nepavyko kolegų įtikinti, jog ir privatus asmuo turėtų pareigą parduoti žvejybos leidimą, o jo kaina neviršytų penkių kartų valstybės nustatytos kainos. Pavyzdžiui, jei žvejybos leidimas metams valstybiniuose telkiniuose kainuoja 50 litų, tai privačiame telkinyje kainuotų ne daugiau 250 litų. Savininkas ir toliau turės teisę ne tik į upės ar ežero pakrantės ruožą, tačiau ir į visą ten užsiveisusią gyvūniją, galės nuspręsti, ar leisti savo telkinyje žvejoti,“ - kalbėjo Seimo narys, pabrėždamas, jog kalbama ne apie nedidelius, namų valdos teritorijoje esančius tvenkinius ar kūdras.

Kainos buvo juokingos. 11 litų metams – kurioje dar pasaulio valstybėje leidimas žvejoti tiek kainuoja? Be to, teisingai palikta teisė vaikams ir pensininkams žvejoti nemokamai. Susimokės normalūs uždirbantys vyrai.
P. Korsakas

Seimo narys baiminasi, jog gali būti sunku prieiti prie kai kurių ežerų, kurie yra privati nuosavybė. „Leidimo žvejoti galimybė privačiame ežere turi būti suteikta. Bet savininkas nustatys, kad leidimo kaina yra 1000 ar 10 000 litų. Be abejo, niekas jo nepirks ir ten niekuomet nežvejos. Komitetas balsavo, kad ta galimybė nustatyti ribinę pinigų sumą už žvejybą privačiuose telkiniuose būtų išbraukta. Na, ką darysi,“ - teigė A. Burba.

Šiuo įstatymu nustatyta, jog žvejoti be leidimo turi teisę vaikai iki 16 metų, asmenys, vyresni nei 62 metai bei neįgalieji. Taip pat sąvoką „licenzijuota žvejyba“ pakeitė „limituota žvejyba“. Skirtumas tas, jog prieš nustatant leidimų limituotos žvejybos vandens telkiniuose išdavimo tvarką, turės būti ištirti ten esantys žuvų ištekliai. „Negalima neribotai žvejoti, jei neužtenka žuvies išteklių“, - paaiškino Aplinkos apsaugos komiteto narys.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)