Gal čia ne saugoma teritorija, o bekelių mėgėjų autodromo trasa? Gal laikas naikinti Nemuno deltos regioninio parko statusą tankiausią hidrografinį tinklą turinčiai Vakarų Lietuvos teritorijai? Nes paupiai po nesibaigiančio žvejybos mėgėjų antplūdžio ir stintmečio bumo virto traktorių ir mašinų ratais išartomis klampynėmis.
„Čia naktimis klimpo traktoriai su žuvų pilnomis priekabomis, kiti juos tampė, irgi klimpo, nes žemė įmirkusi, durpinga, pagrindo po ratais nėra, keliai niekada čia nebuvo grįsti...“, - aiškina Skirvytės trečiojoje krantinėje po naktinės žūklės tinklus saugantis vietinis gyventojas Rimas.
Čia, pačiame giliausiame Rusnės salos užkampyje, aukciono būdu už 25 tūkst. litų žūklavietę stintmečiui yra išsipirkęs pamario gyventojas Stasys Papievis. Leidimas žūklauti jį įpareigoja po verslinės žūklės sezono žūklavietę palikti tvarkingą. Tad verslininkui teks išlyginti ir sutvirtinti sunkiasvore technika sulaužytas dvi paupio kelio atkarpas. Ar liks bent kiek pelno po šio remonto?
„Šių gamtosauginių žaizdų pakrantėse nebūtume atvėrę, jei būtų likę pakankamai laiko paruošti žūklavietę ir privažiavimo kelią iki jos. Žemės ūkio ministerijos tarnautojai rengė aukcioną dėl teisės žvejoti prieš pat stintmetį. Jei jis būtų įvykęs anksčiau, šaltiniuotoje pakrantėje būtume spėję vadinamus rąstų pontonus nutiesti, kad technika neklimptų . Dabar teks atvežti žemių, pilti į duobes ir išlyginti pakrantės paviršių“, - žurnalistei kalbėjo UAB „SPL Žuvis“ vadovas S. Papievis.
Ar liks po šių išlaidų pelno?„Liks apie 30 tūkst. litų.“, - sako S.Papievis. Pasak jo, tai bus grynosios pajamos, atskaičius 25 tūkst. litų įmoką už aukcione laimėtą vietą ir atlyginimus ( maždaug po 3 tūkst. litų) samdytiems sezoniniams darbininkams.
Nuo praėjusio savaitgalio tirštais tuntais iš Kuršių marių aukštyn pro Atmatos, Skirvytės, Pakalnės, Gilijos žiotis į Nemuno aukštupį plaukusios stintos 26 verslinės žūklės įmones, tris verslaujančius asmenis bei 150 licencijų įsigijusius žvejus mėgėjus, kurie gaudė tinkliniais graibštais, džiugino laimikiais keturias paras iš eilės. Nuo vakar tuntai pamažu ėmė skystėti, o valkšnos – lengvėti.
„Dar pora dienų, ir žūklavietę paliksime, nes stintų migracijos takai prieš srovę Skirvyte jau darosi pustuščiai. Jos pakilo aukščiau Nemunu. Bet vis tiek šis sezonas yra vienas iš geriausių, kokius tik atsimenu. Tik sovietmečiu tokias dideles, puikiai subrendusias ir gausiais būriai plaukusias stintas man teko gaudyti, šiemetinės panašiai nudžiugino. Tai įrodymas, kad stintų ištekliai Baltijos jūroje tikrai nenyksta“ , - sako žvejys S. Papievis.
Jo vadovaujama bendrovė sugavo 20 tonų, bet nebuvo rekordininkė. Pasak žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovės Sigutės Jakubauskienės, yra tokių, kurios tinklais išgriebė po 30-50 tonų, nes dirba patogiausiose vietose. Vidutiniai laimikiai yra 10 tonų, mažiausieji – 5 tonos žuvų per sezoną. „Nuostolio tikrai nė viena nepatyrė“, - sako S. Jakubauskienė.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stasys Sudeikis žurnalistei atskleidė, jog dviems verslo įmonėms ir keliasdešimčiai fizinių asmenų teko surašyti protokolus už įvairius žūklės taisyklių pažeidimus. Ir patikino, kad kontroliuos, jog žūklavietės būtų sutvarkytos po darbo sezono.
Šilutės policijos kelių patruliai už Nemuno deltos regioninio parko pakrančių žaliosios paklotės niokojimą nė vieno ratuoto žvejo mėgėjo šiemet nenubaudė. O jų užplūdo šimtai. Iš Elektrėnų, Skaudvilės, Vilniaus, Marijampolės ir kitų kraštų.
Kaip sutramdyti niokojančius pakrantes automobilininkus – galvosūkis, kurio iki šiol sutelktomis pajėgomis kontroliuojančius institucijos nesprendė. Todėl platėja provėžuoti ruožai ir šiukšlynai.
„Tai liudija tik prastą kultūrą ir neūkiškumą. Jei supirktuvės mokėtų brangiau už plastiką, „sanitarai“ jį iš pakrančių išrinktų, nereiktų organizuoti valymo talkų“, - sako prie Skirvytės pietauti susėdę Ilja ir Aleksandras, atvykę žvejoti iš Vilniaus.
Kol nesužėlė lapija, pramogautojų šlamštas, paliktas deltoje - kaip ant delno. O pakrančių yra daug.
Jei už limituotą mėgėjišką žūklę, kuri prasidės nuo rytdienos ir kainuos žymiai brangiau, dalis surinktų lėšų bus skiriama ir teritorijos valymui, gal vaizdas pagerės.
Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose pagal nustatytos limituotos žvejybos sąlygas meškeriotojo kortelė parai kainuos 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt. Išimčių vietiniams žmonėms nenumatyta. Tik vaikai iki 16 metų ir pensininkai galės žvejoti be leidimų nemokamai.
Nemuno deltą ne tik žvejai, bet ir stovyklautojai drengia. Ir atvykėliai, ir vietiniai. Saujelei gamtosaugininkų neįmanoma visų pašalių kasdien sužiūrėti, nes vandens telkinių – labai daug. NDRP interneto svetainėje patalpintas visas jų aprašas.
Parko vidaus vandenis sudaro Kuršių marių akvatorijos rytinis pakraštys su Kniaupo įlanka ir tankus sausumos vandenų hidrografinis tinklas – Nemuno deltinis upynas, žiotinės protakos, lagūninis (Krokų Lankos), senvaginiai ežerai (žiogiai), polderiniai kanalai, žuvininkystės tvenkiniai.
Nemuno upės (tiksliau Rusnės – Skirvytės – Tiesiosios) farvateris (apie 35 km ilgio) sutampa su pietine regioninio parko riba. Šiaurinė parko riba taip pat susijusi su upėmis: Minijos žemupiu bei kairiuoju Minijos intaku Teneniu. Pietryčiausiame parko teritorijos pakraštyje tarp Šilininkų ir Galzdonų salos įsiterpia dešiniojo Nemuno intako Veržės (Veižo) upės žiotys.
Per Nemuno deltos regioninio parko teritoriją teka Leitė, Voryčia (Rusnės dešinieji intakai); Šyša, Minija (Atmatos dešinieji intakai), Minijos žiotinė atšaka Upaitė (įtekanti į Kniaupo įlanką), Aukštumala (Atmatos protaka į Krokų Lankos ežerą), Pamatukas, Kampė, Kurpinė (Krokų Lankos mažieji intakai), Purvalankis (ežero protaka į Minijos upę), kanalizuotas Šyšos intakas Rupkalvė.
Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka – Rusnė prie to paties pavadinimo miestelio skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km ilgio), nuo pastarosios už kelių šimtų metrų atsišakoja Pakalnės upė (9 km ilgio). Skirvytė dešiniajame krante, Rusnės saloje, palikdama savo senvagę (senąją Skirvytę) prieš savo žiotis suskyla į dvi atšakas: Tiesiąją ir Vytinę. Tiesioji (pietinė atšaka), skirianti Briedžių salą nuo Rusijos Kaliningrado srities pamario, sutampa su parko riba, o Vytinė dar dalijasi į visą eilę smulkesnių protakų, juosiančių Skirvytės suneštus deltinius gruzdus.
Pakalnė savo ruožtu suskyla į dvi protakas – Rusnaitę ir Vorusnę (Skatulę). Be to, Rusnės saloje yra dvi savarankiškos upelių sistemos, deltinių sąnašų atskirtos nuo pagrindinių tėkmių. Tai Naikupės upelis, neturintis intakų, tiesiai įtekantis į Kuršių marias, ir Ulmo upelis, Atmatos kairysis intakas, turintis tankų sureguliuotų upelių, kanalų tinklą.
Upinės kilmės (senvaginai) ežerai parko teritorijoje koncentruojasi Rusnės saloje (jaunojoje deltoje) ir Paleičių–Girininkų–Šilininkų apylinkių salpinėse pievose. Bendras žiogių plotas – 92,6 ha. Didesnieji ežerai: Didysis žiogis (14,6 ha), Dumblis (10,9 ha), Kalnupžiogis (4,4 ha).
Nemuno delta – vienintelė teritorija Lietuvoje, kur ne gruntinis vanduo maitina upes, o atvirkščiai – upių vanduo filtruodamasis per krantus papildo gruntinį vandenį.
