Spręsti turėtų mokslininkai
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt teigė negalintis pasakyti, kurią pusę jis palaikytų. Tai, anot aplinkosaugininko, turėtų nuspręsti mokslininkai, o aplinkos apsaugos inspektoriai vėliau galėtų tik paklusti keičiamoms taisyklėms, jei būtų nuspręsta, kad to reikia.
„Negalėčiau to asmeniškai komentuoti, čia reikėtų galbūt kreiptis į mokslininkus, kokios jų išvados. Nuomonių yra įvairių, bet jos yra nuomonės. Nedrįsčiau nei vienos pusės, nei kitos palaikyti, čia reikėtų atlikti mokslinius tyrimus. Gamtoje yra ciklas – mažesnis bijo didesnio, o didesnis maitinasi mažesniu, taip jau yra sudėliota. O pats gaudymas plėšriųjų žuvų su gyvais masalais, žuvelėmis – tikrai negalėčiau pasakyti jam nei taip, nei ne“, - kalbėjo S. Mikėnas.
Pasiteiravus, ar šiuo metu žvejai paiso galiojančio draudimo gyvos žuvelės žvejyboje nenaudoti iki balandžio 20 dienos, jis teigė, kad vis tiktai pažeidimų pasitaiko.
„Yra toks posakis – nauji metai, nauji lapai. Šiais metais jau nustatyta keletas tokių atvejų. Jeigu neklystu, per pirmąją darbinę savaitę nustatyta 3 ar 4 tokie atvejai, kai žvejota gyva žuvele. Per 2014-uosius metus būtų ne viena dešimtis tokių atvejų“, - patvirtino S. Mikėnas.
„Yra žvejų kategorijos, kurie žvejoja tik gyvais masalais, o kiti – kitokais. Koks skaičius, kuriai kategorijai priklauso, sunku pasakyti“, - teigė S. Mikėnas, paklaustas, kiek Lietuvoje plačiai paplitęs yra žvejojimo su gyva žuvele būdas.
Draudimui nemato didelio reikalo
Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas, paklaustas, kaip vertina pasiūlymus įvesti draudimą žvejoti gyva žuvele ištisus metus, teigė, kad nuomonių yra įvairių.
„Spėčiau, kad šita visuomenės dalis nepritartų tokiam draudimui. Užsienyje yra begalė pavyzdžių, kur tokia žvejyba draudžiama, ir yra begalė pavyzdžių, kur ji nėra draudžiama. Taigi aš nemanau, kad yra didelis reikalas įvedinėti tokį draudimą“, - kalbėjo pašnekovas.
Meškeriotojų sąjungos atstovo teigimu, tarp didelės dalies sąjungos narių žvejyba gyva žuvele yra ganėtinai plačiai paplitusi.
„Anksčiau draudimas buvo ne nuo sausio, o vasario mėnesio ir dabar ne itin daug, bet girdisi meškeriotojų, kurie pyksta, kad žvejybos periodas mėnesiu sutrumpintas, nes kitais kartais iki sausio pirmos dienos ir to ledo neturime. Taigi draudimas įsigalioja net neužšalus vandens telkiniams, t. y. neatsiradus sąlygoms šitaip žvejoti“, - teigė žvejų mėgėjų atstovas.
Paaiškino, kam žvejyba gyva žuvimi patraukliausia
S. Mikalauskas akcentuoja, kad yra skirtumas tarp kaime žvejojančių žmonių ir tų, kurie gyvena miestuose.
„Masės žmonių, kurie gyvena kaimuose ir jiems žvejyba yra kone kasdienybė, prie interneto nesėdi. O internetiniuose forumuose, „Facebook" diskutuoja miesto žvejai, kurie išvažiuoja žvejoti geriausiu atveju savaitgalį ir turi geresnes pajamas. Šito reikia nepamiršti“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, gyva žuvele daugiausiai žvejoja vyresni, pensinio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurie mėgsta ramų, o ne aktyvų žvejybos būdą.
„Pats žūklės būdas iš principo yra skirtingas. Dirbtiniais masalais gaudyti – tai aktyvus būdas, turi daug lakstyti, daug gręžioti ekečių, o gaudymas gyva žuvele yra pasyvus. Išsigręžei tris eketes, pasistatei tris vėliavėles ir gali sėdėti. Tai toks ramesnis būdas, silpnesnės sveikatos ar vyresniam žmogui“, - aiškino S. Mikalauskas.
Žiemą žūklaujant ant pirmo ledo gyvos žuvies masalas iš tiesų yra efektyvesnis būdas, leidžiantis daugiau pagauti, nei naudojant dirbtinius masalus. Tačiau kitais metų laikais – aktyvūs žūklės būdai yra produktyvesni.
Mokslininkas: draudimas žiemą efektyvus, o vasarą...?
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas GRYNAS.lt paaiškino, kad draudimas gaudyti žiemą su gyva žuvele buvo įvestas, nes žiemą iš po ledo labai lengva išgaudyti lydekas.
Kita vertus, kaip pastebi pašnekovas, daugelyje Europos šalių žvejyba naudojant gyvas žuveles draudžiama, tačiau T. Virbickas kelia prielaidą, kad tai daroma grynai iš etikos sumetimų. „Gyva žuvele gaudyti nesportiška, reikia gaudyti su dirbtiniais masalais“, - kokia logika vadovaujasi draudimą įteisinusios Europos šalys atskleidė pašnekovas. Jo teigimu, Lietuvoje pulti viską drausti būtų neprasminga, ypač, kai nėra padaryta mokslinių tyrimų, kurie signalizuotų apie galimą grėsmę žuvų ištekliams.
„Specialūs tyrimai nėra daryti, bet galiu pasakyti iš savo patirties, ką mes matome, kas vyksta su žuvų ištekliais – žiemą žala iš tikrųjų buvo daroma ir draudimas tikrai davė naudos, o kaip būtų vasarą – tikrai nežinau“, - pripažino Gamtos tyrimų centro specialistas.
Žiemą, anot mokslininko, žuvų ištekliams daroma žala dėl gyvų žuvelių kaip masalo naudojimo atskirai skaičiuojama nebuvo, bet buvo pasiremta žvejų pastebėjimais ir žvejybos statistika, kiek būdavo sugaunama lydekų, iš to ir padarytos išvados.
„Pagal tai, kiek buvo populiarus gyvų žuvelių pirkimas žūklės parduotuvėse, matėme, kad tai buvo pasidaręs labai pelningas verslas. Žvejybos parduotuvėms apsimokėjo per visą žiemą laikyti karosus, kitas gyvas žuveles ir jas pardavinėti. Žmonės jas pirkdavo ir gaudydavo tik lydekas. Tai tapo specializuota žūkle, prisiperkant tik gyvų žuvelių. Su trim legaliais skrituliais, jeigu būtų „dirbama“ visą dieną – galima tikrai labai nemažai sugauti lydekų. Bet tik žiemos metu būtent dėl lengvo jų pagaunamumo“, - paaiškino T. Virbickas.
Pasisako už draudimo įteisinimą, bet palaipsniui
„Nors spiningavimas šiuo metu yra, ko gero populiariausias žūklės būdas ir jis vis populiarėja, vis dėlto dar gana daug meškeriotojų, ypač gyvenančių provincijoje, žvejoja naudodami masalui gyvą žuvelę. Staigus šio žūklės būdo draudimas, ko gero, būtų sutiktas labai nepalankiai. Greitas, nepakankamai argumentuotas ir per mažai „ištransliuotas“ visuomenei daug metų nusistovėjusios tvarkos keitimas sukiršina žmones ir gali duoti priešingą efektą – paskatinti žmones apskritai nesilaikyti žūklės taisyklių“, - aiškino D. Rakutis. Todėl jis pasisako, kad gyvos žuvelės, kaip masalo, naudojimas turėtų būti uždraustas per 5-erius metus.
„Apie tai, žinoma reikėtų paskelbti iš anksto ir gerai informuoti meškeriotojų visuomenę. Būtinai per žiniasklaidos priemones pateikti įtikinamus argumentus, vaizdinę medžiagą iš kitų šalių patirčių, kam tai daroma, jog žmonės turėtų pakankamai laiko su tuo apsiprasti ir galbūt pasimokyti žvejoti dirbtiniais masalais ar išbandyti kitas žūklės gyva žuvele alternatyvas, pavyzdžiui, žūklę „negyva žuvele“, - siūlė žurnalo apie žvejybą redaktorius.
Draudimą, jo nuomone, reiktų įvedinėti palaipsniui, etapais, pavyzdžiui, po metų sumažinant leidžiamų skritulių ar vėliavėlių skaičių, po 3 metų - jas apskritai uždrausti kaip nesportiškos žūklės būdą, o po penkių – nebeleisti žvejoti gyva žuvele jokiais būdais.
Keturi argumentai prieš gyvą žuvelę
Pagrindiniai argumentai, kodėl žvejojimo žuvele reikėtų atsisakyti, anot D. Rakučio, yra keturi. Pirmasis – nors žūklė gyva žuvele yra efektyvesnė, potencialiai gali turėti didesnę neigiamą įtaką žuvų ištekliams.
Antras argumentas „prieš“ gyvą žuvelę, anot jo, būtų toks, kad gaudant gyva žuvele gana dažnai pagautos žuvies neįmanoma atgal paleisti gyvybingos. Pats žūklės būdas šiuo atveju reikalauja, kad žuvis gerai įrytų masalą, kitaip, kimbančios žuvies gali nepakirsti, todėl gaudant gyva žuvele kabliukas beveik visada atsiduria giliai žuvies gerklėje. Gaudant spiningu, beveik be išimčių kertama iškart vos pajutus kibimą, todėl masalas daug rečiau įryjamas giliau ir neimamo dydžio žuvį beveik visada gali paleisti gyvybingą atgal.
„Trečias argumentas – masalinės žuvelės dažniausiai atsivežamos iš kitur negu yra žvejojami plėšrūnai, todėl su jomis tokiu būdu dažnai yra platinamos įvairios žuvų ligos. Be to, po žvejybos paleistos ar pasprukusios nuo žvejo kabliukų masalinės žuvelės gali neigiamai pakoreguoti to vandens telkinio ichtiofaunos sudėtį“, - aiškino D. Rakutis.
Na, o ketvirtas argumentas, kurį išdėstė žvejybos žinovas, susijęs su pačia žmogaus morale. „Nors teko girdėti nuomonę, kad žuvis esą nejaučia skausmo, tačiau pats tuo nelabai tikiu – kai veri ant kabliuko masalinę žuvelę, ji tikrai spurda ir muistos kurį laiką, kol turi jėgų, tampo meškeriotojo plūdę ar skritulį ir tikriausiai kankinasi“, - teigė D. Rakutis.
Siūlo kuo greičiau uždrausti
Žymiai kategoriškiau šiuo klausimu pasisako žvejys Tomas. Vyro nuomone, reikia kuo greičiau uždrausti masalui naudoti gyvas žuveles. Anot jo, tai su sportine žvejyba neturi nieko bendro.
„Vis dėlto tai yra sovietinė atgyvena. Skritulius labiausiai mėgsta mėsininkai, kuriems svarbiausia pagauti kuo daugiau žuvies. Mano nuomone, atėjo metas keisti požiūrį. Juk turime suprasti, kad gamtos ištekliai nėra beribiai ir nereikėtų jų pereikvoti. Svarbiausia pabūti gamtoje, o ne parsinešti kuo daugiau žuvies", - pasakojo vyras.
Jo nuomone, uždraudus tokį žvejybos būdą baudų kelti nereikėtų, nes jos ir dabar yra pakankamai didelės. Tačiau draudimas reikalingas visų pirma todėl, kad žvejai būtų pratinami žvejoti nekenkiant aplinkai.
Jam antrino ir Martynas, kuris taip pat teigė labiau palaikantis sportinę žvejybą. Anot jo, tokia žvejyba mažina žuvies išteklius.
„Kai kas tuo tikrai piknaudžiauja. Atvažiuoji žvejoti, o ten pilna skritulių. Aplinkosaugininkai tikrina palyginti mažai, todėl taip išgaudoma nemažai žuvies", - kalbėjo vyras.
O ką manote jūs: drausti žvejybą gyva žuvele ar palikti? Išsakykite savo poziciją apklausoje!
