Iš viso visoje Lietuvoje organizuotuose reiduose patikrinti per 3683 žvejai, iš kurių tik 5 proc. neturėjo leidimų žvejoti. Reide dalyvavo 250 pareigūnų, kurie inspektavo per 500 vandens telkinių. Daugiausiai telkinių patikrinta Utenoje -106, per 70 – Klaipėdos ir Šiaulių, arti 60 – Alytuje, Kaune ir Vilniuje, apie 50 – Marijampolės ir Panevėžio rajonuose.

Kaip teigė viceministras L. Jonauskas, reido metu išaiškinti du šiurkštūs pažeidimai, kai draudžiamais įrankiais sužvejotos lydekos. Vienas pažeidėjas išaiškintas Vilniaus regione, kitas – Utenoje. Jiems pateikti 108 Lt ir 716 Lt ieškiniai žalai atlyginti.

716 Lt turės sumokėti Širvintų rajono gyventojas. Jis Gelvanės ežere žvejojo draudžiamu būdu – gyva žuvele – ir sugavo 6 lydekas. Jeigu šis pažeidimas būtų padarytas, įsigaliojus naujiems, šiandien aplinkos ministro patvirtintiems žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo įkainiams, pažeidėjui tektų atlyginti jau nebe 716 Lt, o 3000 Lt žalą.
L. Jonauskas
Tokie žvejų patikrinimai bus ilgalaikiai ir pastovūs. Tai tikrai turėtų išaugti į sistemą, nes daug metų žvejai mėgėjai žvejodavo ir nebuvo susitikę su gamtos inspektoriais.

„Per visą Lietuvą konfiskuoti 64 žvejybos įrankiai. 82 proc. žvejų turėjo smaigus, 18 proc. jų neturėjo. Daugiausiai turėjo pirktinius smaigus, tačiau nemaža dalis naudojo ir savadarbius smaigus“, – komentavo L. Jonauskas.

Jis pabrėžė, kad didžioji dalis smaigų neturėjusių žvejų tik įspėti, baudos jiems neišrašytos. Administracinių teisių pažeidimų kodekso protokolai buvo surašyti už žvejybos leidimo neturėjimą, žvejybą neleistinomis priemonėmis - pavyzdžiui, gyva žuvele ar  naudojimą daugiau kabliukų negu priklauso ir t.t.  GRYNAS.lt primena, kad už smaigų neturėjimą taikoma bauda siekia nuo 50 iki 250 litų, už žvejo bilieto neturėjimą - nuo 25 iki 200 litų, už žvejybą neleistinomis priemonėmis - nuo 200 iki 700 litų.

„Tokie žvejų patikrinimai bus ilgalaikiai ir pastovūs, - žadėjo L. Jonauskas. - Tai tikrai turėtų išaugti į sistemą, nes daug metų žvejai mėgėjai žvejodavo ir nebuvo susitikę su gamtos inspektoriais. Neabejojame, kad šiais metais, jei ne kiekvienas, tai bent kas antras žvejas susitiks su gamtos inspektoriumi ir tos sistemos tikslas toks ir yra: kad būtų užtikrinta žuvų išteklių kontrolė Lietuvoje. Jeigu pinigai surenkami už žvejų mėgėjų leidimus bus naudojami žuvims įžuvinti, kuo daugiau jų surinksime, tuo daugiau galėsime ir skirti  - tiek vandens telkinių įžuvinimui, tiek kontrolei, tiek ir kitiems dalykams, kurie yra šiandien būtini.  Mūsų tikslas, kad žmonės, išeidami žvejoti, ne tik gerai prie vandens telkinio praleistų laiką, bet ir pagautų žuvies“.