Vilniui gresia paskęsti statybinėse šiukšlėse

Vasaros viduryje vilniečius pasiekė žinia, kad vienintelė sostinėje veikianti įmonės „Bionovus“ statybinių atliekų aikštelė Liepkalnio gatvėje atsidūrė aplinkosaugininkų akiratyje – nustatyta, kad ten sukaupti atliekų kiekiai gerokai viršija leistinus ir yra stabdomas šių atliekų priėmimas. Dar daugiau – kreiptasi į teismą, kuris nusprendė areštuoti įmonės turtą. Ką tai reiškia paprastam žmogui ir statybos verslams? Ogi tai, kad jie nebeturi kur dėti statybinių atliekų. Dėl pastarojo mėnesio įvykio ginčytasi, ieškota kaltų ir galimo sprendimo trečiadienį vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Sukelta ekologinė katastrofa

GRYNAS.lt jau yra lankęsis minimoje statybinių atliekų aikštelėje. Aplinkos apsaugos komitete susirinkę suinteresuoti asmenys pasidalino savo įžvalgomis, kas įvyko, kas dėl to kaltas ir kokių veiksmų reikia imtis sprendžiant susidariusią problemą.

„Kontroliavimas iš principo buvo popierinis, tai turiu pripažinti. Buvo teikiamos ataskaitos, jos ant popieriaus atrodė labai gražios – tiek ir iš „Bionovus“, tiek ir iš regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD), kurie tikrina (įmones - red. past.) dukart per metus ir pateikia savo išvadas. Apribojimai „Bionovus“ atsirado tiktai 2014 m. liepą. Ką dabar darome? Gyventojų problemą kaip ir esame išsprendę – turime keturias stambiagabarites aikšteles ir gyventojai į jas gali atvežti išrūšiuotas statybines atliekas“, - diskusijoje pasisakė Vilniaus savivaldybės administracijos vietinio ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas.

Jam iš karto oponavo žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys, sakydamas, kad gyventojai statybinių atliekų į stambiagabarites aikšteles vežti negali ir tai esą patikrino pats savo kaliu.

„Aš apvažiavau visas keturias aikšteles, vienintelė Naujojoje Vilnioje priima labai nedidelius (statybinių atliekų – red. past.) kiekius iš fizinių asmenų. […]

„Bionovus“ aikštelė yra uždaryta RAAD sprendimu, RAAD tokiu būdu galbūt padarė gerą darbą, bet iš kitos pusės sukėlė ekologinę katastrofą Vilniaus mieste, nes dabar nėra kur dėti statybinių atliekų. Netiesa, kad buitinių atliekų aikštelės iš gyventojų ima statybines atliekas, atveži gipso kartoną ir sako – nevežk, šito nepriimame, patyriau tai savo kailiu“, - tikino politikas.

V. Dastikas

Jeigu mes į dabartinį Kazokiškių sąvartyną išvešime visas statybines atliekas, po dviejų metų jis „užsilenks“, tuomet mes neturėsime net kur buitinių (atliekų, - red. past.) dėti.

Savo ruožtu Vilniaus RAAD direktorius Edigijus Anulis patikslino, kad aptariamos „Bionovus“ įmonės veikla nėra sustabdyta, jai tik uždrausta priimti nerūšiuotas statybines atliekas.

„Be abejo, pirminis tikslas – kad rūšiavimas vyktų vietoje, statybos aikštelėse tai jau yra prasidėję, bet aišku viskas nebus išrūšiuota. Buvo užfiksuota, kad buitinių atliekų aikštelės nepriima statybinių atliekų iš gyventojų, buvo pradėta Vilniaus atliekų tvarkymo centro (VATC) atstovams procedūra, kodėl jie to nedaro, nes savivaldybė privalo užtikrinti, kad buityje susidarančios statybinės atliekos būtų priimamos“, - aiškino E. Anulis.

Nori sprendimų ateičiai

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, komenduodama susidariusią situaciją, pripažino, kad su savivaldybe yra diskutuojama jau ne pirmą savaitę, ką daryti – kaip išspręsti šią problemą.

„Visi kalbame, kad nuo 2016-ųjų metų turėtų būti kažkokia kita sistema. Kokia? 2016-ieji tuoj prasidės. Pirma, ko norime – tai sprendimų ateičiai. Taip pat labai svarbu savivaldybės atsakymai į ministro klausimus, kokių veiksmų imasi savivaldybė ir „Bionovus“. […]

Šiandien savivaldybė atsiuntė pirmąjį veiksmų planą su konkrečiomis datomis, kada ir kiek, kaip bus sutvarkyta, kas padaryta – t. y. sutvarkyti atliekų perviršiai, taip pat prašėme sprendimų dėl rekultyvavimo, privalomas yra ir lėšų kaupimas sąvartyno uždarymui“, - teigė V. Karosienė.

Paaiškino, kodėl negali išvežti atliekų į Kazokiškes

Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas posėdžio metu teiravosi, kodėl negali būti priimtas sprendimas, kad kol „Bionovus“ tvarkys visus aplinkosaugininkų nurodytus pažeidimus, statybines atliekas priimtų regionų atliekų tvarkymo centrai.

L. Balsys

Netiesa, kad buitinių atliekų aikštelės iš gyventojų ima statybines atliekas, atveži gipso kartoną ir sako – nevežk, šito nepriimame, patyriau tai savo kailiu.

„Kai buvo daromas RATC veiklų planas ir projektuojamas sąvartynas, nebuvo numatyti tokie galingumai, kad galėtų priimti (statybines atliekas – red. past.). Kodėl nebuvo? Nes buvo „Bionovus“ aikštelė. Jeigu mes į dabartinį Kazokiškių sąvartyną išvešime visas statybines atliekas, po dviejų metų jis „užsilenks“, tuomet mes neturėsime net kur buitinių (atliekų, - red. past.) dėti“, - teigė V. Dastikas. Jo teigimu, įmonė „Bionovus“ iki 2016-ųjų vidurio privalės atlikti pilną jų aikštelėje susikaupusio sąvartyno rekultyvaciją.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė pripažino, kad žinia, jog atliekų vežėjai negalės statybinių atliekų pristatyti į „Bionovus“ aikštelę sukėlė sumaištį, nes tam nebuvo pasirengta.

„Asociacijos nariai, įmonės susidūrė su problema, kur dėti paimtas atliekas, jeigu jų nepriima aikštelė. Sprendimai yra įvairūs. Pastebimas atliekų kiekių, paimamų iš statytojų, mažėjimas. Minimalus rūšiavimas vyksta, bet turbūt nereikia būti dideliam ekspertui, kad pastebėtum, kas vyksta statybų aikštelėse. Kiekvienas mes pravažiuodami pro statybvietes ar gyvendami šalimais, galime pamatyti, kokios atliekos ten yra metamos ir vadinamos mišriomis statybinėmis atliekomis. Jau dabar žiniasklaidoje girdisi faktai, kad tokios atliekos yra užkasamos įmonių teritorijose. Įmonės, kurios surenka tokias atliekas, irgi bando įsiteisinti antrinio rūšiavimo veiklą, nes tam tikros galimybės egzistuoja, gamybinėse bazėse yra tam vietos. Tik aišku yra klausimas dėl pajėgumo, ar užtikrintų reikiamus pajėgumus?“, - svarstė R. Radavičienė.

Už pilną atliekų konteinerį – po 2 tūkst. litų

„Ecoservice“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas teigė, kad jų įmonė aptarnauja apie trečdalį atliekų tvarkymo rinkos, per mėnesį surenka apie 5 tūkst. tonų atliekų, t. y. - 20 tūkst. kubų šiukšlių ir pastebi, kad viso jo išrūšiuoti neįmanoma.

„Iš tų 5 tūkst. atliekų - apie 2 tūkst. yra inertinės medžiagos – pradedant betonu, baigiant plytomis, 60 proc. yra to, ko statybų sektorius šiandien dar nėra pasiruošęs išrūšiuoti – mišrios statybos ir griovimo atliekos, kurių nemaža dalis yra iš privataus sektoriaus. Mišrios atliekos užima apie 18 tūkst. tonų, t. y. 90 proc. tūrio. Pabandėme eksperimento tvarka per savaitę laiko surinktą rūšiuojamą statybinių atliekų dalį perrūšiuoti rankiniu būdu. Gavome, kad iš viso mišrių atliekų tūrio pusę galima išrūšiuoti – daugiausiai tai stambios atliekos – durys, langų rėmai, medžio ir metalo konstrukcijos, įvairūs plastikai. Tai yra pusė tūrio, bet svorio vis tiek lieka nemažai“, - kalbėjo A. Makauskas.

Jis sako, kad šiandien realybė ir praktika nuo teorijos skiriasi – mažesnės statybos organizacijos duoda užduotį savo darbuotojams pasiiimti iš statybos objektų mišrias atliekas į maišus ir kaip fiziniams asmenims jas išmesti su bendru srautu, į konteinerius.

R. Radavičienė

Jau dabar žiniasklaidoje girdisi faktai, kad tokios atliekos yra užkasamos įmonių teritorijose. Įmonės, kurios surenka tokias atliekas, irgi bando įsiteisinti antrinio prarūšiavimo veiklą, nes tam tikros galimybės egzistuoja.

„Realiai šiandien situacija yra tokia – mišrių atliekų šalinimas Vilniaus regione negalimas niekur, išskyrus vieną aikštelę. „Bionovus“ neturi teisės priiminėti, kol nesusitvarkys, į sąvartyną nuvežti statybos atliekų be rūšiavimo negalima, galima tai padaryti tiktai turint kodą „rūšiavimo atliekos“, bet tokio kodo nėra įsiteisinęs nė vienas tvarkytojas, nors mes dedame tam pastangas. Tikimės, kad po poros mėnesių jau gausime tokią teisę“, - teigė A. Makauskas. Jis daro išvadą, kad šiuo metu susidariusi situacija iš tiesų paralyžuoja miesto atliekų tvarkymo sistemą.

„Mūsų nuomone, šiandien galima būtų priimti laikiną sprendimą, kad jeigu negalima vežti į „Bionovus“, tam tikrą kiekį galima būtų vežti į sąvartyną arba rasti kitą laikiną deponavimo (sandėliavimo - red. past.) vietą, kurioje būtų galima galvoti apie rūšiavimą. Yra ir finansinis niuansas. Galiu pasakyti, kad šiandien mes, kaip vežėjai, norėdami sustabdyti mišrių atliekų srautą, pasiūlėme 250 litų už kubinį metrą įkainį, t. y. vienas pilnas atliekų konteineris kainuotų 2000 litų. Jie (statybos subjektai – red. past.) sutinka, jiems pigiau nerūšiuoti ir mokėti didžiulius pinigus. Bet ką daryti su tomis nerūšiuotomis atliekomis? Reikia spręsti šitą klausimą, nes priešingu atveju sulaukę sankcijų iš kontroliuojančių organų, automatiškai nutraukiame paslaugų teikimą. O ką tai reiškia – jūs patys puikiai suprantate“, - dėstė „Ecoservice“ generalinis direktorius.

A. Stancikienė: kalti ir prižiūrėtojai

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė diskusijos metu iškėlė atsakomybės klausimą – kodėl tik liepos mėnesį pastebėta, kad „Bionovus“ aikštelėje sandėliuojamas toks milžiniškas kiekis atliekų: „Lenkiuosi prieš departamento direktorių (Vilniaus savivaldybės administracijos vietinio ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas – red. past.), jis vienintelis sutiko, kad buvo padaryta klaida, kad kontrolė buvo tik popierinė, RAAD direktorius, pradėjęs šviežiai dirbti tik nuo liepos mėnesio ir ėmęsis veiksmų pasakė: „neturiu duomenų, kad pareigūnai būtų nedirbę“. Akivaizdu, kad situacija kartojasi – kalbame tik teoriškai, o kur praktika? Juk ir „Bionovus“ dabar gal nebūtų tokioje situacijoje, kai atliekų krūvos 10 metrų aukštyje ir neaišku, ką toliau daryti“.

A. Salamakinas iškėlė retorinį klausimą, negi verslo įmonei reikia auklės, negi ji pati nemato, kada situacija blogėja ir tampa nebevaldoma.

A. Stancikienės teigimu, jeigu yra prižiūrėtojai, jie turi atlikti savo funkciją, antraip – reiktų naikinti jų pareigybę: „Tokia yra sistema. Chuliganus prižiūri policija, o jeigu yra RAAD, jis turi kontroliuoti (atliekų tvarkytojus – red. past.)“.

Ji pasiūlė, Vilniaus RAAD sudaryti komisiją ir išsiaiškinti, kas iš pareigūnų vis dėlto nedirbo savo tiesioginio darbo ir nevykdė nuolatinės kontrolės funkcijos. A. Salamakinas pateikė dar drąsesnį pasiūlymą – ginant viešąjį interesą tai pavesti išaiškinti prokuratūrai.

„Bionovus“: nėra taip baisu, kaip parodoma

Įmonės „Bionovus“ direktorius Audrius Vaitkevičius GRYNAS.lt teigė, kad visa problema nėra tokia baisi, kaip bandoma parodyti, o tai, kad didės statybinių atliekų srautai buvo jaučiama jau prieš porą metų.

„Tuomet ir įsigijome papildomą sklypą su mintimi, kad sename savivaldybės sklype mums neužteks vietos kaupiamų atliekų laidojimui. Įsigiję sklypą, turėjome gauti visokius leidimus, kas mums ir užtruko apie dvejus metus. Iki šių metų pavasario visi leidimai tarp jų ir RAAD sutikimas dėl PAV (poveikio aplinkai vertinimo - red. past.) atrankos buvo gauti ir buvo likusi tik viešinimo procedūra, kurios eigoje ir buvo sustabdytas TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - red. past.) leidimas ir apribota mūsų veikla“, - situaciją komentavo direktorius. Jis taip pat pabrėžia, kad problemų sukėlė ir atliekų laidojimo kodo panaikinimas.

A. Makauskas

Kaip vežėjai, norėdami sustabdyti mišrių atliekų srautą, pasiūlėme 250 litų už kubinį metrą įkainį, t. y. vienas pilnas atliekų konteineris kainuotų 2000 litų – jie (statybos subjektai – red. past.) sutinka, jiems pigiau nerūšiuoti ir mokėti didžiulius pinigus. Bet ką daryti su tomis nerūšiuotomis atliekomis?

„Visos laikinai sukauptos atliekos prieš perdirbimą tapo perviršiu. Jeigu sklypas su leidimais būtų buvęs įteisintas, visos šitos situacijos nebūtų buvę. Visa tai įvyko dėl tam tikrų politikų politikavimo, sukeliant bendrijos susierzinimą dėl aplinkui vykstančių veiklų, nors ta teritorija yra 60 ha pramoninė zona, kurioje jau prieš 12 metų savivaldybė paskyrė atskirą plotą tokios veiklos vykdymui. Gyventojams tai nebuvo naujiena, tai buvo žinoma seniai“, - aiškino A. Vaitkevičius.
Jo teigimu, įmonė tikrai neatsisako savo įsipareigojimų sutvarkyti susikaupusius atliekų srautus, tačiau tai užtrunka.

„Generuojame turbūt jau trečią planą su savivaldybe, atsižvelgiant į naujus aspektus ir galimybes. Mano žiniomis, ministerija tik dabar mūsų parengtą trečią planą gavo, tikrai dar ne visi jį matė. Mes veiklos plane nurodome galimybes, ką reikėtų padaryti, kad galėtume greičiau atidaryti vartus ir išlaisvinti miestą nuo statybininkų suvaržymo, neturint kur padėti susikaupusias atliekas. Kol kas ar tai politinės valios trūkumas, ar geranoriškumo, ar baimės priimti nepatogius sprendimus – bet situacija nejuda“, - teigė „Bionovus“ direktorius.

Gali realizuoti tik 10 proc. perdirbtų atliekų

Šiuo metu įmonė nėra pajėgi 100 proc. perdirbti į aikštelę priimtas statybines atliekas ir gautą žaliavą realizuoti rinkoje. Jeigu būtų perdirbtą žaliavą perkančiųjų - galbūt būtų įmanoma realizuoti iki 90 proc. perdirbtos produkcijos, tačiau šių dienų realijos dešimtkart mažesnės - rinkoje įmanoma realizuoti vos iki 10 proc. šios produkcijos.

„Šiai dienai mes turime sukauptos produkcijos perviršį, už kurį esame baudžiami. Jos neperdirbinėjome dėl ekonominio faktoriaus, nes perdirbtos produkcijos realizuojame iki 10 proc. nuo priimto kiekio. Jeigu nėra laidojimo kodo, 2016 m. pabaigoje tiek perdirbta, tiek neperdirbta produkcija turėtų būti kažkur iš aikštelės išvežta, ji turi likti tuščia.

Esame apriboti atliekas laidoti, dėl to turiu natūralų poreikį garanto, kur aš padėsiu priimtą kiekį, nes juk ne pats tas šiukšlės generuoju – priimu iš miesto. Pagal pirminį susitarimą su savivaldybe planavome didžiąją dalį perdirbtų atliekų panaudoti, o kas liks nepanaudota – laidoti ar šalinti vietoje. Kadangi aš tokios galimybės neturiu, prašau arba atnaujinti galiojusį TIPK su laidojimo kodu arba kitas variantas, kuris galbūt labiau priimtinas, - senojoje aikštelėje patvirtinti naują techninį projektą dėl rekultyvavimo pagal esamą situaciją, o naujam plotui – patvirtinti TIPK su inertinių atliekų laidojimo kodu“, - teigė A. Vaitkevičius.