Antradienį surengtuose spaudos pusryčiuose pristatyta vėjo energetikos situacijos apžvalga. Nuo 2001 m. kasmet didėja statomų vėjo jėgainių galingumas, o didžiausią dėmesį atsinaujinančios energetikos šaltiniams skiria Skandinavijos šalys.
„Paskutiniuose aukcionuose laimėta vėjo energijos kaina - 24 ct/kW. Pagal ją bus statomi parkai ir 12 metų už tokią kainą gamins elektros energiją. Matome, kad net ir absoliučiais skaičiais vėjo kaina yra ženkliai mažesnė už bet kurios kitos Lietuvoje esančios elektrinės pagaminamos elektros kainą. Už vėjo kilovatvalandę visuomenei reikia primokėti apie 6 centus, priklausomai nuo tuometinės rinkos kainos, už dujinius generatorius – 20-30 ir daugiau centų už kiekvieną kilotvalandę. Tai reiškia, kad vėjas šiandien visuomenei kainuoja kartais pigiau negu mūsų nuo priklausomų importuojamų kurų gaminama elektros energija“, - sakė didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios bendrovės „4 Energia” direktorius Tadas Navickas. Anot jo, ši žinia yra labai svarbi, nes kol kas didelė dalis žmonių nesutinka su šiuo teiginiu.
„Faktas yra tas, kad vėjas šiuo metu Lietuvoje yra pati pigiausia energija, išskyrus Kauno HES, kuri buvo pastatyta seniai ir iš esmės nekainuoja nieko“, - pridūrė T. Navickas.
Nori užaugti iki 50 proc.
Lietuvoje iš viso turime virš 100 vėjo jėgainių, kurios gamina apie 15 proc. Lietuvos poreikio elektros energijos. Ne gana to, T. Navickas sako, kad priėmus atitinkamus sprendimus valstybiniu lygmeniu šis skaičius galėtų išaugti trigubai ir siekti iki 50 proc.
„Tai ne utopija, o veikiantys Europoje modeliai“, - sako T. Navickas. Kaip pavyzdį jis pateikia Daniją, kurioje jau šiuo metu net 44 proc. energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Iki 2020 m. šalis siekia šį skaičių padidinti iki 50 proc., o iki 2050 m. nori pasiekti, kad visa energija būtų gaminama tik tokiu būdu.
Panašiu keliu eina ir Švedija bei Didžioji Britanija. Atitinkamai šiuo metu Švedijoje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 57 proc. energijos, Jungtinėje Karalystėje – 12,5 proc.
Kadangi žmonės dažnai būna nepatenkinti elektrinių statymu prie jų namų, jėgainės persikelia į jūras. Tai lemia ir jūroje esančios geresnės vėjo sąlygos. Į jūras vėjo jėgaines turėtų orientuoti ir Lietuva.
T. Navickas pabrėžia, kad Baltijos jūros potencialas tam yra tinkamas: „Jūra yra vėjo energetikos ateitis ir niekas dėl to nesiginčyja visame pasaulyje“.
Viena iš priežasčių, kodėl vėjo jėgainių vis dar daugiau sausumoje, o ne jūroje, tai jų pastatymo kaštai. Tačiau net ir tai ateityje tikėtina, kad turėtų pamažu keistis.
