Jeigu galiojant dabartiniam pakankamai griežtam įstatymui atsakingos institucijos nesugeba susitvarkyti, o regioniniuose parkuose vienas po kito dygsta prašmatnias pilis primenantys namukai, ar paslaptingai atsiranda nauji ežerėliai, prie kurių negali prieiti joks mirtingasis, tai kaip situacija bus suvaldyta po Saugomų teritorijų įstatymo pataisų, kuriomis, panašu, sukuriama dar daugiau spragų ir paliekama vietos piktnaudžiavimui ir lygesnių už lygius „viešpatavimui“?
Įstatymo pataisomis siūloma įteisinti pakrančių tvėrimą. Toks pasiūlymas atsirado esą dėl to, kad privačią žemę prie gražaus ežero turintis pilietis yra priverstas taikytis su prašalaičiais, kurie sugalvoja jo įsigytoje ir neretai gausiai apstatytoje pakrantėje išsimaudyti, ar dar baisiau – pasideginti. Taip išeina, kad galima aptverti tvoromis gražiausias pakrantes, pakabinti ant tvoros lentelę su užrašu „privati valda“, o žmonės tegul ilsisi ir maudosi ten, kur žemės dar niekas nespėjo privatizuoti? Esu tikras, kad su tokiais įstatymais ir priežiūrą bei kontrolę vykdančių institucijų aplaidumu, neprivatizuotų pakrančių prie gražiausių Lietuvos ežerų tuoj išvis gali nelikti.
Gražiame gamtos prieglobstyje įsikūrę asmenys bando šūkauti, esą, kodėl jie turi taikytis su garsiais ir netvarkingais poilsiautojais. Taip, sutinku, kartais besiilsintiems tikrai pritrūksta kultūros, bet, jeigu bijai tų poilsiautojų ir gaili, kad vaikai išsimaudys „tavo“ ežere, tai gal nereikėjo ir statyti čia savo vilos?
Dar vienas, švelniai tariant, abejonių keliantis pasiūlymas Saugomų teritorijų įstatymui – kurortų apsaugos zonų panaikinimas. Dėl garsiojo Vyriausybės nutarimo, kuriuo toks neadekvatus ir visiems žmonėms bei gamtai žalingas sprendimas zadanijos pavidalu jau buvo priimtas, Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šio Vyriausybės nutarimo galiojimas sustabdytas, kol Konstitucinis Teismas paskelbs savo verdiktą. O, bet, tačiau, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos siūlo tą patį – išbraukti iš įstatymo kurortų zonų apsaugą. Sunku rasti kitą paaiškinimą, ko gali būti siekiama tokiu siūlymu, kaip tik bandymu prastumti dar vieną kažkieno kažkam skirtą zadaniją?
Prie visos šios puokštės dar prisideda leidimas tvenkti upes, saugomose teritorijose statyti mažąsias vėjo jėgaines, o statinius statyti anksčiau buvusių sodybų vietose remiantis ne archyvine medžiaga (kad jos anksčiau ten tikrai buvę), bet teismo sprendimu. Taip ir įsivaizduoju, kaip teisėjas skuba į Zarasų pakraštį savo akimis įsitikinti, ar yra ten buvusios sodybos liekanų, ant kurių galima statyti naują, ar vis dėlto, buvusių statinių nėra nė žymės...
Labai tikiuosi, kad Seime svarstant Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, parlamentarams užteks blaivaus proto tvirtai atstovauti žmones ir ginti bei saugoti gamtą, o ne priimti tokius sprendimus, dėl kurių visiems mums teks ilsėtis tik savo daugiabučių balkonuose, nes kitur nebebus galimybės įkelti kojos.
