34 namai viduryje draustinio
Pirmasis kvartalas „Rasų slėnis“ buvo pastatytas dar 2007 metais. Tai yra 16 prabangių namų kvartalas, kuris net buvo pripažintas geriausiu šiuolaikinės architektūros ir gamtos dermės pavyzdžiu. Tačiau yra viena bėda – jis visas patenka į Ribiškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o draustinyje naujos statybos yra draudžiamos.
Dar vienas prabangus 18 namų kvartalas „Rasų namai“ buvo pastatytas 2014 metais visai šalia ankstesniojo, taip pat Rasų gatvėje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje. Kvartalas taip pat pelnė apdovanojimą už geriausią architektūrą, tik vertintojams neužkliuvo faktas, jog jis yra draustinyje.
GRYNAS.lt žurnalistai, apsilankę vietoje, užfiksavo ir daugybę kitų pažeidimų. Atlikta darbų, kurie draustinyje draudžiami: nukasinėti šlaitai ir apdėti akmenimis, išvesti vamzdžiai į mišką, galiausiai, pagal viešai prieinamus sklypų duomenis, galimai yra aptverta ir valstybinė miško žemė. O miške sukrautos ir deginimui paruoštos malkos.
„Rasų slėnio“ kvartalą statė įmonė „Vilsota“, kurios direktorius yra Mindaugas Strašunskas. Su juo susisiekę GRYNAS.lt žurnalistai išgirdo, kad jis direktoriumi, kai buvo statomi namai, nedirbo ir nieko apie kvartalą nežino, taip pat nežino, kas tuo metu buvo įmonės direktorius. „Vilsota“, internete prieinamais duomenimis, turi 11 darbuotojų, iš viso turi 128 akcininkus, iš kurių stambiausi, 2015 06 mėn. duomenimis, yra Olegas Žiriakovas (18401 akcijų) ir buvęs „Vilsota“ vadovas Vincas Gustainis (18400 akcijų). Akcijų iš viso yra 45402 vnt., taigi dar 126 žmonės dalinasi 8601 akciją.
Kadangi sklypai draustiniuose negali būti padalinti, sklypas, kuriame stovi „Rasų slėnio“ namai, turi 17 bendrasavininkų. Vienas iš bendrasavininkų su akcininku giminystės ryšiais susijęs Emilis Gustainis – taip pat buvęs „Vilsotos“ direktorius, o dar vėliau vadovavęs ir „Akropolio“ įmonių grupei.
Kito namų kvartalo draustinyje „Rasų namai“ užsakovas buvo įmonė „Solo house“, kuri šiuo metu turi vos vieną darbuotoją, o kvartalą projektavo įmonė „Contestus projektai“. Abiejų šių įmonių direktorė Erika Gaurilčikienė GRYNAS.lt situacijos pakomentuoti negalėjo ir pasiūlė kreiptis į projektų vadovę, su kuria GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.
Abiejų šių įmonių vienintelis akcininkas yra įmonė „GP Turtas“, kurios akcininkai, 2013-06-18 duomenimis, yra du: garsus teisininkas, advokatas Linas Sesickas (345 akcijos) ir nekilnojamo turto bendrovių direktorius Paulius Trimonis (655 akcijos). Pastarasis yra ir „GP Turtas“ direktorius. Tačiau su juo GRYNAS.lt susisiekti taip pat nepavyko. Paskambinus darbo telefonu buvo paaiškinta, kad jo nėra ir „jo keliai įmonei nėra žinomi“.
Kaina įspūdinga
Abiejuose kvartaluose nekilnojamojo turto kaina yra įspūdinga. Vienas sklypas priklauso 17 brendrasavininkų, kitas – Lietuvos respublikai. Iš sklypo savininkų sąrašo galima spręsti, kad kvartalas yra prestižinis, kuriame gyvena daugiausiai įvairių įmonių direktoriai.
Internete galima rasti skelbimų, kuriuose informuojama apie parduodamus namus šiuose kvartaluose. Senesniame „Rasų slėnio“ kvartale 240 kv. m penkių kambarių namas parduodamas už 670 tūkstančių eurų.
Kituose skelbimų portuose parduodami butai ir namai naujame „Rasų namų“ kvartale. Kaina siekia iki 2 tūkstančių už kvadratinį metrą. Dabar parduodamų 4 kambarių namų 118-122 kv. m kaina siekia nuo 226 306 iki 230 693 eurų.
Kvartalai vietoj buvusių amunicijos sandėlių
Kadaise toje vietoje Rasų gatvėje buvo požeminiai amunicijos sandėliai. Pats parkas savo interneto puslapyje prie lankytinų objektų sąrašo prideda gynybinių įtvirtinimų liekanas Rasų gatvės pabaigoje. Tik kažkodėl pamirštama parašyti apie tai, kad šių gynybinių įtvirtinimų jau niekas aplankyti nebegali. Internete buvo skelbta, kad požeminiai amunicijos sandėliai „Rasų namuose“ pavirto vyno rūsiais.
„Draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą)“, - rašoma Saugomų teritorijų įstatyme.
Taigi, kaip seni amunicijos sandėliai ir gynybinių įtvirtinimų liekanos virto sodybomis ir kodėl buvo leistos tokios statybos draustinio teritorijoje – paaiškinti sunku.
Parkas ir savivaldybė atsitvėrė tylos siena
Pavilnių regioninis parkas savo interneto puslapyje labai vaizdingai aprašo Ribiškių kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslus ir saugomas vertybes jame: „Ribiškių kraštovaizdžio draustinis yra įsteigtas išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, botaniniu požiūriu vertingais brandžių ąžuolynų fragmentais, šaltiniuotomis pievomis su retaisiais augalais. Profesorius Č. Kudaba sakė: „Tokio reljefo analogo Lietuvoje nėra, ir nežinau panašaus kitur Europoje.“
Reljefo, kurio analogo, profesoriaus žodžiais, nėra nei Lietuvoje, nei Europoje, bent jau šioje draustinio vietoje tikrai nebeliko. Kyla klausimas, koks toje vietoje gali būti draustinis, kai jame gyvena dešimtys žmonių. O aplinkui vykdoma veikla – keičiamas reljefas, kasinėjami šlaitai, išasfaltuoti keliai, kasdien zuja automobiliai.
Vilniaus miesto savivaldybė, paklausta, kodėl išdavė leidimus naujoms namų statyboms draustinyje, komentuoti nesutiko prisidengdama vykstančiu tyrimu. Nors tyrimas pradėtas dėl parko veiksmų, savivaldybės atstovai nesutiko komentuoti ir jų pačių išduotų leidimų.
Iš savivaldybės GRYNAS.lt pasiekė žinia, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė situacijos taip pat nekomentuos.
Institucijos ketina imtis patikrinimų
Po GRYNAS.lt tyrimų apie statybas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų draustiniuose, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sudarė komisiją iš keturių institucijų: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Valstybinės miškų tarnybos bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD). Komisijai duotas mėnesio terminas, kad iššukuotų parko teritoriją ir ištirtų statybų atvejus jame.
Praeitą savaitę virš parko institucijų darbuotojai praskrido ir sraigtasparniu. Pakilus į viršų paaiškėjo, kad parkas yra gerokai urbanizuotas, o jo miškuose yra daugybė statinių.
Informacija apie šiuos du kvartalus, pastatytus draustiniuose, perduota visoms keturioms institucijoms, kurios teigė atvejį ištirsiančios.
Taip pat „Rasų slėnio“ teritorijoje, pagal viešai prieinamus sklypų duomenis, panašu, jog yra tvora aptverta valstybinė miško žemė, todėl informacija buvo persiųsta Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri, nors ir nepriklauso aplinkos ministro sudarytai komisijai, taip pat patikino per gegužės mėnesį ištirsianti situaciją parkuose.
„Yra numatyta patikra, sukvietimas visų sklypų savininkų. Bus įvykdyta patikra, surašytas protokolas ir matysime, kokia situacija yra. Gegužę yra suplanuotas patikrinimas ir direktorė, ir Vilniaus skyrius patvirtino tą informaciją“, - GRYNAS.lt komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.
L. Jonauskas: protu sunku paaiškinti, kodėl ir kaip tai atsiranda
Aplinkos viceministrui Linui Jonauskui taip pat buvo perduota informacija apie du namų kvartalus, pastatytus draustiniuose. Ją peržiūrėjęs viceministras teigė, kad tokių dalykų draustinyje jokiu būdu negali būti.
„Jeigu draustinyje atsirado tai, ko neturėjo būti ir nebėra esmės, dėl ko mes tą draustinį saugome, tai faktas, kad nėra ką kalbėti apie saugomas vertybes. Bet koks poveikis yra padarytas saugomai teritorijai, turi įvertinti ekspertai ir mokslininkai. Jeigu bus nustatyta, kad invazija padaryta neleistinai, neteisėtai, bus skaičiuojama ir žala, padaryta gamtai, saugomai teritorijai. Jeigu draustinio teritorijoje nebuvo galima statyba, o statiniai ten atsirado, saugoma teritorija kaip tokia iš esmės yra pažeista“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Paklaustas, kaip apskritai draustinyje pagal visą teisinį reglamentavimą gali atsirasti net du didžiuliai namų kvartalai, viceministras neturėjo paaiškinimo: „Protu sunku paaiškinti tam tikrus variantus, kodėl ir kaip atsiranda. Ten, kaip suprantu, žmonės ne tik kad kuriasi, bet jau gyvena. Niekas kažkodėl tiesiog nekėlė klausimo apie tai, kodėl tai yra draustinyje, kas įkėlė koją. Draustinyje tokių dalykų negali būti jokiu būdu ir juos, aišku, turėjo pastebėti. Tos saugomos teritorijos, kurios šiandien nesitvarko... Vis dėlto grįšime prie to klausimo, svarstysime galimybę, kad valstybė pasiimtų tokias direkcijas ir prižiūrėtų parką taip, kaip turi būti.“
P. Saudargas: panašu, kad toje teritorijoje vyksta kažkas ne taip
Po GRYNAS.lt tyrimų apie statybas parkų draustiniuose situaciją parke nagrinėja ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Pirmadienį Seimo nariai patys vyksta į parką apžiūrėti abejotinų statybų atvejų, o trečiadienį komiteto posėdyje tikimasi pamatyti ir pačią parkų direktorę V. Petiukonienę, kuri turėtų atsakyti į Seimo narių klausimus. Į pirmą Aplinkos apsaugos komiteto posėdį prieš dvi savaites V. Petiukonienė neatvyko.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas GRYNAS.lt teigė, kad precedentas šiame parke jau yra suformuotas ir panašu, kad jame vyksta negeri dalykai.
„Lygiai ta pati peripetija pasitaikė, kaip ir Kuršių nerijos botelių atveju: jeigu jau pastatyta, tai griauti nebegalima, nes dabar patirs žalą ir statytojai, ir savivaldybė. Ar nuo to bus geriau visuomenei. Gal ir nebus geriau, bet jeigu yra įstatymas, jo privalu laikytis. Nežinau, ar šiuo atveju buvo pažeisti įstatymai, bet ne pirmą kartą dėl šio parko yra svarstymas, mes kvietėmės į Parlamentą ir vadovę parko, bet ji neatvyko, tai tikėsimės, kad kitą kartą komiteto posėdyje ją pamatysime ir užduosime klausimus“, - kalbėjo P. Saudargas.
Pasak Seimo nario, užtikrinti, kad tokių statybų draustiniuose neatsirastų, visų pirma turi parkų direkcija: „Tokias statybas ir turi prižiūrėti parko direkcijos. Jeigu parko direkcijos panosėje vyksta tokie dalykai, precendentas ne pirmas ir ne antras. Panašu, kad toje teritorijoje vyksta kažkas ne taip.“
Draustiniuose pridygo pilių
GRYNAS.lt jau rašė apie daugybę abejotino teisėtumo statybų atvejų Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose, kai draustiniuose pridygo pilis primenančių turtingų verslininkų namų.
GRYNAS.lt neseniai aprašė istoriją tame pačiame parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“, Linas Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis, GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Taip pat GRYNAS.lt, išnagrinėjęs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją žemėlapiuose, rado dar devynis įtartinus statybų draustiniuose atvejus, kai kuriais atvejais naudojama ir valstybinė draustinių žemė. Didžioji dalis šių atvejų siejama su įtakingais verslininkais, teisininkais bei visuomenės veikėjais.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
