Apie atliekų tvarkymo sistemą bei problemas Lietuvoje GRYNAS.lt rašė ne kartą, ministerijų, parlamentarų bei ekspertų išsakytas mintis mokame tarsi maldą: atliekas reikia rūšiuoti, kompostuoti, elektronikos atliekas atiduoti vieniems, stambiagabarites – kitiems. Žodžiu, daryti viską, kad kuo mažiau atliekų pasiektų sąvartyną.
Tačiau pasinaudoti visais valdininkų patarimais ir beveik idealiai sutvarkyti atliekas pamėginęs panevėžietis Sigitas susidūrė su įstatymų paradoksu – savivaldybė gyventojui graso keturženkle bauda, jei jis pažeidinės atliekų tvarkymo taisykles.
Vyras įsijungė į kovotojų prieš priverstinį mokestį už atliekų išvežimą gretas. GRYNAS.lt rašė, jog rodyti savo tiesą šioje srityje teismų keliu jau mėgina alytiškis.
Pagal galiojančius nutarimus vienas gyventojas „sukuria“ apie 2 kubinius metrus atliekų per metus.
Kadangi praktiškai neįmanoma apskaičiuoti, kiek tiksliau - šis vidurkis galioja visiems. Pagal tai apskaičiuojama, kaip dažnai atvyks šiukšlių vežėjai – nesvarbu, ar gyventojo konteineris tuo metu bus virs per kraštus, ar bus pustuštis.
Uoliai rūšiuoja bei kompostuoja
Sigitas Šimbelis tikino, kad jam visiškai užtektų konteinerio išvežimo 4-5 kartus per metus. Mat popierių ir panašias atliekas jis meta į krosnį – pakuroms, maisto atliekas ir krosnies pelenus kompostuoja ir vėliau panaudoja daržui tręšti.
„Netoli yra ir rūšiavimo dėžės, taigi lieka tik tai, kas netinka nei sudeginti, nei išrūšiuoti, nei kompostuoti. Neperku nei sulčių, nei tų gėrimų plastikinėse bonkėse. Mes patys prisisunkiam savo sulčių, daug ką darome savo,“ - GRYNAS.lt tikino ūkiškas panevėžietis.
Sigitui Šimbeliui Panevėžio tarybos nutarimas atliekų išvežimo paslaugą pabrangins daugiau nei dvigubai. Dabar vyras mokės 8,75 lito per mėnesį, po 105 litus per metus.
Kiekvienas gyventojas šiukšlina pagal „vidutinę normą“
„Savivaldybėje klausiau, iš kur man paimti tas neegzistuojančias atliekas? Jie man nieko kito neatsako, kaip tik - „toks nutarimas“. O ta bauda – neadekvati. Pagal visus egzistuojančius teisės aktus kad ir kelių litų bauda, tokioje situacijoje, manau, yra nesąmonė. Gi vyriausybė skatina rūšiuoti, kad mažiau kauptųsi sąvartynuose. O čia išeina viskas atvirkščiai,“ - svarstė vyras. Jis savo ruožtu pagrasino, jog gavęs minėtą baudą kreiptųsi į teismą.
„Savivaldybės taryba yra patvirtinusi norminius aktus ir mes negalime jų traktuoti taip, kaip kiekvienam atrodo, - dėstė Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius. - Yra išvesta vidutinė šiukšlių susikaupimo norma ir tas skaičius yra privalomas kiekvienam gyventojui. Mes turėjome praktikos – nekalbu apie šį atvejį – kai žmogus teigia neturintis atliekų, o už poros mėnesių yra pagaunamas pilantis šiukšles į svetimus konteinerius.“
Nuolaida – 0,5 kubinio metro mažiau
To paties skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė puikiai prisiminė su savivaldybe kariaujantį panevėžietį ir teigė, jog jam ir taip taikomos nuolaidos.
Moteris tikino, jog galima įtarti, kad gyventojas degina atliekas, kurių negalima deginti arba jas dar kur nors padeda.
„Jam sudarytos sąlygos ir rūšiuoti – tikrai geresnės nei kokiam daugiabučio namo gyventojui. Pati gyvenu nuosavame name – neįmanoma taip jau sutvarkyti tų atliekų, kad jų visai neliktų. Paskui rajone prie antrinių žaliavų konteinerių randasi kalnai buitinių atliekų,“ - kalbėjo Vilija Gylienė.
Gyventojai turėtų mokėti ir „solidarizuotis“
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus atstovė patvirtino, jog sutartys su atliekų vežėjais neseniai buvo atidžiai peržiūrėtos ir gyventojams nepalikta galimybės iškviesti šiukšlių vežėjus tik prisikaupus konteineriams.
„Negalime padaryti didesnės nuolaidos, nei išvežimas kartą per mėnesį. Tos atliekos pus, ges, smirdės – kaip viskas atrodys vasarą? Jis kompostuoja? O visokie kaulai, užteršti maišeliai? 240 litrų per mėnesį yra tikrai nedaug... Gal ir degina, tačiau bet ko deginti irgi negalima. Paskui išmetamos visokios kietosios dalelės. Tokiais privalomais mokesčiais kartu saugome ir švaresnį orą, aplinką“, - neatlyžo savivaldybės vyriausioji specialistė.
Moteris patvirtino, jog už atliekų taisyklių nesilaikymą, pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą gyventojui gresia iki 2000 litų bauda.
„O ką daryti, jei žmogų kalbinam – ir jis neklauso. O kodėl kiti turi mokėti? Ir daugiabučio gyventojai, kur taip pat yra senų žmonių – moka, niekas jų neklausia. Na, jei jau ir neturi tų atliekų – reikia kažkaip solidarizuotis ir susimokėti. Jei iš tiesų atliekų mieste sumažės – galbūt svarstysime apie tų atliekų susikaupimo normų mažinimą. Pagal dabartinę situaciją išeina, kad kažkas nemoka už savo šiukšles. O aš netikiu, tikrai netikiu, kad tų šiukšlių nelieka. Užsienyje visi gražiai moka, o čia – vis ieško spragų. Vos pradėk skaičiuoti mokestį už atliekų kiekį – jau ir veža į kito rajono konteinerius. Dabar tiesiog turime taisykles ir jomis vadovaujamės “, - kalbėjo V. Gylienė.
